Asmenybės psichologija. Sutarumas (ketvirta dalis)

Ankstesnėse straipsnių ciklo apie asmenybės psichologiją dalyse kalbėjome apie, tai kas yra asmenybę, kaip ji yra apibrėžiama, trumpai susipažinome su asmenybės modeliais, asmenybės matavimo ir įvertinimo galimybės.

Šioje dalyje kviečiame ir toliau tęsti asmenybės psichologijos pažinimo kelionę, giliau susipažįstant su 5 faktorių (arba Didžiojo 5) ir 6 faktorių HEXACO modelių asmenybės bruožais (Costa ir McCrae, 1992; De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Sutariamumas (sutarumas) (Agreeableness (A)) (Costa ir McCrae, 1992; DeYoung et al., 2007):

Į sutariamumą (sutarumą) galime žvelgti kaip į asmenybės bruožą, kuris, kuo labiau išreikštas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį atsižvelgti į kitų poreikius ir interesus (dažnai netgi labiau nei į savo), būti altruistiškiems, empatiškiems, atjaučiantiems, geranoriškiems, geraširdiškiems, priimantiems, taikiems, rūpestingiems, atlaidiems, mandagiems, paslaugiems. Sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožas yra susijęs su motiniško (tėviško) rūpinimosi motyvacijos sistema (The Parental Care Motivational System). Kuo labiau išreikštas sutariamumas (sutarumas), tuo asmuo yra jautresnis kito patiriamiems sunkumams, skausmui ir kentėjimui, taip pat jam rūpi kito gerovė, jis nori padėti kitiems. Taip pat aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintiems asmenims ginti kitus, kitų interesus dažnai yra daug lengviau nei save ir savo interesus (ypač vaikų). Jie yra labiau orientuoti į socialinius, bendruomeniškus, šeimos, santykių tikslus ir mažiau į individualistinius, hedonistinius, galios ir ekonominius tikslus. Aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožą turintys asmenys iš principo yra linkę gana teigiamai ir optimistiškai vertinti žmogaus prigimtį, tikėti ir pasitikėti kitais žmonėmis, būti švelnūs ir geranoriški vertindami kitus. Jie pasižymi išreikštu baziniu psichologiniu susietumo su kitais poreikiu, jiems yra svarbu sutarti, turėti gerus santykius su kitais žmonėmis, jie linkę vengti konfliktų, konfrontacijos, būti lankstūs ir prisitaikantys prie kitų, ieškoti kompromisų ir bendradarbiauti su kitais, dėl santykių išsaugojimo dažnai gali aukoti savo interesus. Apskritai tokiems asmenims būvimas konflikte, konfrontavimas su kitais sukelia daugiau diskomforto, nei kad savo interesų atsisakymas dėl taikos ir ramybės santykiuose išsaugojimo. Taip pat jiems apskirtai yra gana sunku nutraukti santykius, netgi žalingus. Jie linkę būti kantrūs ir pakantūs, patirti sąlyginai mažai pykčio kitų atžvilgiu, lengvai atleisti patirtas skriaudas, nelaikyti nuoskaudų, nebūti kerštingais, tęsti santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą netgi kuomet su jais elgiamasi nevisiškai sąžiningai.

Tuo tarpu, kuo mažiau išreikštas sutariamumas (sutarumas), tuo labiau atspindi asmens polinkį prioretizuoti savo poreikius, norus ir interesus, juos tenkinti neatsižvelgiant ar menkai atsižvelgiant į kitus žmones. Mažai išreikštą sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožą turintys asmenys nėra itin jautrūs kito patiriamiems sunkumams, skausmui ir kentėjimui, jie nėra linkę padėti kitiems žmonėms jei tame nemato naudos sau. Jie iš principo yra linkę gana skeptiškai ir ciniškai vertinti žmogaus prigimtį, nėra linkę pasitikėti kitais žmonėmis, įtariai žvelgia į jų ketinimus ir motyvus. Jie savo interesų apgynimą, užtikrinimą laiko svarbesniais nei sutarimą su kitais žmonėmis ar santykių su jais išsaugojimą, jie nebijo ir nevengia konfliktų, konfrontacijų, linkę ginčytis, konkuruoti ir nėra linkę eiti į kompromisus ar bendradarbiauti, jei tame nemato akivaizdžios naudos sau. Jie gali būti itin užsispyrę, pasiryžę patirti jiems labai nepalankias pasekmes vien tam, kad įrodyti, atstovėti savo poziciją, nuomonę ar interesus. Jie gali lengvai nutraukti santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą jei mano, kad yra elgiamasi nesąžiningai jų atžvilgiu. Jie nėra itin kantrūs, pakantūs, geranoriški ar mandagūs kitų atžvilgiu, linkę būti griežtais ir kritiškai vertindami kitus, jie nebijo būti grubūs ir tiesmukiški išsakydami savo nuomonę apie kitus ar išreikšdami nepasitenkinimą. Jie yra linkę kaupti pagiežą, nuoskaudas, lengvai prisiminti skriaudas ir sunkiai už jas atleisti, būti kerštingais ir negailestingais.

Iš esmės HEXACO modelio sutarumo bruožas yra labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, pagrindinis skirtumas yra tai, kad HEXACO sutarumo bruožas papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas) (De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektai.

Yra galima kiekvieno iš didžiųjų asmenybės bruožų detalesnė analizė, kurioje nagrinėjami, matuojami kiekvieno didžiojo bruožo smulkesni aspektai.

Nors apskritai asmenys pasižymintys vienu aukštu asmenybės bruožo aspekto išreikštumu pasižymi ir kitų to paties bruožo aspektų išreikštumu, tai nėra absoliutus dėsningumas ir yra galimos įvairios variacijos. Todėl du skirtingi žmonės, kurie turi tokį patį bendrą didžiojo asmenybės bruožo išreikštumą gali pasižymėti šiek tiek skirtingomis savybėmis.

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektų analizė teikia išsamesnę informaciją, leidžia dar geriau apibūdinti ir suprasti asmenybę, tačiau yra labiau kompleksiška, reikalauja daugiau resursų ir gali būti mažiau praktiška.

Yra pasiūlyta keletas variantų kaip galime apibūdinti bruožų aspektus. Vienas žinomiausių – Costa ir McCrae (1992), pasiūlytas 30 bruožų aspektų variantas, po 6 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų.

DeYoung, Quilty ir Peterson (2007), pasiūlė 10 bruožų aspektų variantą, po 2 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų, kuris duoda pakankamą detalumą, per daug neaukojant praktiškumo.

Lee ir Ashton (2004; 2018), pasiūlė 25 bruožų aspektų variantą, po 4 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 6 didžiųjų HEXACO bruožų ir taip pat dar vieną papildomą bruožų aspektą susijusį su keletu HEXACO didžiųjų bruožų.

Didžiojo 5 sutariamumo (sutarumo) bruožo aspektai (DeYoung et al., 2007):

Atjauta (Compassion) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės domisi ir atsižvelgia į kitų poreikius ir jausmus, yra atjaučiantys, empatiški, supratingi kitų patyrimui, jiems rūpi kiti žmonės, jų gerovė, problemos, sunkumai, kentėjimas, jie dosniai skiria, aukoja savo laiką kitiems, yra paslaugūs, mėgsta padėti kitiems.

Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai pasižymi polinkiu prioretizuoti savo gerovę, poreikius, norus ir interesus, juos tenkinti neatsižvelgiant ar menkai atsižvelgiant į kitus žmones, taip pat jie nėra itin jautrūs kito patiriamiems sunkumams, skausmui ir kentėjimui, jie nėra linkę padėti kitiems žmonėms jei tame nemato naudos sau.

Mandagumas (Politeness) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra pagarbūs, ypač autoritetų atžvilgiu, stengiasi atsargiai parinkti žodžius, neįžeisti kitų, nemėgsta kitiems daryti spaudimo ar ko nors iš jų reikalauti, ar primetinėti kitiems savo valią, nelinkę išnaudoti kitų, linkę vengti konfliktų, nelinkę išsišokti, aukštinti save, manyti, kad yra geresni už kitus.

Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai nesistengia įtikti kitiems ar būti mandagūs jų atžvilgiu, jie linkę būti griežtais ir kritiškai vertindami kitus, jie nebijo būti grubūs ir tiesmukiški išsakydami savo nuomonę apie kitus ar išreikšdami nepasitenkinimą, taip pat nebijo ir nevengia konfliktų, konfrontacijų.

Didžiojo 5 sutariamumo (sutarumo) bruožo aspektai (Costa ir McCrae, 1992):

Patiklumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi polinkiu tikėti tuo, kad kiti žmonės yra geranoriški, nuoširdūs ir kupini gerų norų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę būti ciniški, skeptiški, manyti, kad kiti yra nenuoširdūs ir galimai pavojingi.

Altruistiškumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas noras rūpintis kitų gerove, padėti kitiems žmonėms, jie yra linkę būti dosnūs ir pasiaukojantys dėl kitų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą pasižymi egocentriškumu, nenoru veltis į kitų problemas, jei tame nemato naudos sau.

Nuolaidumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas nuolankumas, švelni bendravimo maniera, jie yra linkę nusileisti kitiems, slopinti pyktį, agresiją ir lengvai atleisti patirtas skriaudas. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę į agresiją, atviro pykčio reiškimą to prireikus, linkę labiau konkuruoti nei bendradarbiauti.

Kuklumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas polinkis būti kukliems ir noras likti nepastebėtiems (tačiau tai nebūtinai reiškia pažeistą, žemą savivertę). Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę būti įsitikinę savo suvokiamu pranašumu ir jį demonstruoti, atrodyti pasipūtę ir arogantiški.

Tiesmukumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę būti atviri, nuoširdūs, paprasti, kalbėti be užuolankų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą siekdami savo tikslų yra linkę pasitelkti tarpasmenines manipuliacijas, meilikavimą, gudrumą, klastingumą ar apgaulę, taip pat manyti, kad tokios taktikos yra normalus, svarbus ir reikalingas socialinis įgūdis, o nuoširdžius ir atvirus žmones suvokti kaip naivius.

Atjautumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas susirūpinimas ir jautrumas kitų poreikiams, rūpesčiams, skausmui ir kentėjimui, taip pat žmogiškumo akcentavimas įvairiose socialinėse srityse ir situacijose. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą nėra linkę atjausti kitų, suvokia save labiau kaip realistus, kurių sprendimai labiau grįsti šalta logika ir pragmatiškumu, o ne jausmais ir empatija.

HEXACO sutariamumo (sutarumo) bruožo aspektai (Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2018):

Atlaidumas – nusako asmens norą pasitikėti tais ir mėgti tuos, kurie jam kada nors padarė žalos. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę pasitikėti kitais, atleisti patirtas skriaudas, atnaujinti ir toliau palaikyti draugiškus santykius su žmonėmis, kurie jiems padarė žalą. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę jausti pagiežą tiems, kurie juos įžeidė, sunkiai jiems atleisti.

Švelnumas - nusako asmens polinkį būti geranoriškam ir negriežtam su kitais žmonėmis. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę vertindami kitus būti itin geranoriški ir švelnūs, jiems apskritai yra sunku būti griežtiems kitų atžvilgiu. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą vertindami kitus, yra linkę būti kritiški ir griežti.

Lankstumas - nusako asmens norą prisitaikyti prie kitų, rasti kompromisą ir bendradarbiauti su kitais. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės vengia ginčų ir priima kitų pasiūlymus, net jei tai nebūtinai yra racionalu ar naudinga jiems patiems. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę būti užsispyrusiais, laikytis savo pozicijos, jie nebijo ginčytis ir nėra linkę eiti į kompromisus ar bendradarbiavimą jei tame nemato aiškios naudos sau.

Kantrumas - nusako asmens polinkį verčiau išlikti ramiam, užuot supykus. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi gana aukštu pykčio pojūčio ir raiškos slenksčiu, jie retai kada praranda savitvardą ar pratrūksta. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę greitai prarasti savitvardą.

Sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožo sąsajos su įvairiais gyvenimo aspektais (labai trumpa apžvalga).

Psichinė ir fizinė sveikata (Laursen et al., 2002; Saulsman ir Page, 2004; Stubbe et al., 2005; Kendler et al., 2006; Carver ir Connor-Smith, 2010; Lamers et al., 2012; Mezquita et al., 2015; Anglim et al., 2020; Pletzer et al., 2024):

Apskritai aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys pasižymi geresne psichine sveikata (rečiau turi įvairių psichikos sutrikimų). Tuo tarpu mažai išreikštas sutariamumo (sutarumo) yra susijęs su eksternalizuotais sutrikimais - sutrikimai, kurių simptomų pasireiškimas nukreiptas labiau į išorę, nei į asmens vidų (pvz., aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas, medžiagų vartojimo sutrikimai), taip pat ir su dauguma asmenybės sutrikimų (ypač narcisistiniu ir antisocialiu).

Žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštu sutariamumo (sutarumo) bruožu, pasižymi didesne subjektyvia gerove (laime) ir atvirkščiai.

Aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys apskritai rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitoms lėtinėmis fizinėmis ligomis, taip pat netgi jų turėdami greičiau atsistato po operacijos ir reabilitacijos (ir atvirkščiai).

Viena iš priežasčių dėl ko aukščiau išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys pasižymi geresne psichine ir fizine sveikata yra tai, kad jie su kitais žmonėmis siekia geranoriškų ir bendradarbiavimu grįstų santykių ir nėra linkę veltis į bereikalingus konfliktus su kitais žmonėmis, kas sukuria daugiau galimybių užmegzti ir palaikyti teigiamus, šiltus santykius, kuriose jie gali gauti socialinę ir emocinę paramą, patirti didesnį susietumo ir priklausymo pojūtį. O didesnis socialinis ir tarpasmeninis susietumas bei priklausymo jausmas yra vieni iš svarbiausių asmens gerovę ir psichologinį atsparumą didinančių, bei streso poveikį sušvelninančių veiksnių.

Lyčių skirtumai (Campbell, 1999; Taylor et al., 2000; Ozer ir Benet-Martinez, 2006; Kendler et al., 2006; Weisberg et al., 2011; Lee ir Ashton, 2020; Murphy et al., 2021):

Nors vyrai ir moterys asmenybės bruožu išreikštumu yra labiau panašūs nei skirtingi, vis tik egzistuoja ir keletas reikšmingų skirtumų. Visose tirtuose pasaulio šalyse ir kultūrose moterys pasižymi vidutiniškai labiau išreikštu sutariamumo (sutarumo) bruožu nei vyrai (tačiau skirtumas nėra toks didelis kaip, kad neurotiškumo ir emocingumo asmenybės bruožų atveju).

Tiksliai nėra žinoma dėl ko egzistuoja šis lyčių skirtumas, tačiau yra manoma, kad viena iš priežasčių yra, tai kad istoriškai dažniausiai moterys labiau rūpinosi vaikais, taip pat vyresnio amžiaus bei negaluojančiais asmenimis ir jų išgyvenimas labiau priklausė nuo moterų nei nuo vyrų. Taip pat istoriškai ilgą laiką moterų galimybės apsiginti nuo fizinių pavojų ar laimėti fizinę konfrontaciją prieš vyrus būdavo ženkliai mažesnės nei vyrų. Tad tokiame kontekste labiau išreikštas sutariamumo (sutarumo) bruožas skatina jautriau reaguoti į kitų žmonių patiriamus sunkumus, skausmą ir kentėjimą, rūpintis jų interesais, būti kantriu kitų žmonių atžvilgiu, vietoje konfliktavimo, konfrontavimo ar agresijos rinktis geranoriškumą, kompromisų ieškojimą ir bendradarbiavimą, santykių mezgimą, puoselėjimą ir išlaikymą, taip plečiant savo socialinį tinklą, didinant galimybes susirasti draugų ir sąjungininkų, kas suteikia daugiau galimybių gauti įvairiapusiškesnės pagalbos ir resursų, taip didindami savo, savo vaikų ir artimųjų išgyvenimo tikimybę.

Nors apskritai šis lyčių skirtumas yra randams visuose tirtuose pasaulio šalyse, tačiau jis yra kiek labiau išreikštas šalyse, kuriose labiau dominuoja vakarietiška individualistinė kultūra, nei šalyse, kuriose labiau dominuoja rytietiška kolektyvistinė kultūra. Manoma, kad taip yra dėl to, kad rytietiškoje kolektyvistinėje kultūroje santarvės su kitais išlaikymo, santykių puoselėjimo, atsižvelgimo į kitų interesus svarba yra panašiai pabrėžiama tiek vyrams, tiek moterims, tuo tarpu vakarietiškoje individualistinėje kultūroje ilgą laiką minėtų dalykų svarba buvo labiau pabrėžiama moterims, o tuo tarpu vyrams labiau pabrėžiama dominavimo, konkurencinio pranašumo, nepriklausomumo nuo kitų siekimo svarba.

Tarpasmeniniai santykiai (Bouchard et al. 1999; Belsky et al. 2003; Heller et al., 2004; Ozer ir Benet-Martinez, 2006; Holland ir Roisman, 2008; Malouff et al., 2010; Dyrenforth et al., 2010; Altmann et al. 2013; Schaffhuser et al. 2014; Brock et al. 2016; Smith et al., 2019; Prentice et al., 2020; Atherton et al., 2021; Bratko et al., 2022):

Sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožas yra susijęs su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, tiek draugystės, tiek romantiniais. Aukščiau išreikštas sutariamumo (sutarumo) bruožas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu santykiais (ir atvirkščiai).

Taip pat su didesniu pasitenkinimu santykiais yra susijęs ir savo partnerio kaip turinčio aukščiau išreikštą sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožą suvokimas (ir atvirkščiai).

Viena iš priežasčių yra tai, kad žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštu sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožu yra iš principo yra labiau orientuoti į susietumą, santarvę su kitais, jiems yra svarbu sutarti, turėti gerus santykius su kitais žmonėmis, jie yra labiau linkę atsižvelgti į kito asmens interesus, būti atjaučiantys, rūpestingi, geranoriški, norintys padėti, kantrūs, lanksčiai prisitaikantys, einantys į kompromisus ir siekiantis bendradarbiauti, taip pat nelaikantys nuoskaudų ir neįžeidūs. Tuo tarpu žemai išreikštą sutariamumo (sutarumo) turintys žmonės yra linkę prioretizuoti savo interesus, būti užsispyrę, dominuojantys, kritikuojantys, tiesmukiškai, drąsiai ir nefiltruotai išreiškiantys savo nuomonę, nevengiantys konfliktų ir linkę juos spręsti nebrandžiais, neproduktyviais būdais.

Darbas, profesija (Hurtz ir Donovan, 2000; Judge et al., 2002; Hogan ir Holland, 2003; De Vries et al., 2008; Spurk ir Abele, 2011; Lee ir Ohtake, 2018; Pletzer et al., 2019; van der Linden et al., 2020; Matz ir Gladstone, 2020; Kang ir Malvaso, 2023; Rodriguez ir Anestis, 2023):

Tyrimai rodo, kad aukštai išreikštas sutariamumo (sutarumo) bruožas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu darbu (ir atvirkščiai). Žmonės turintys aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą ypač daug pasitenkinimo iš darbo patiria kuomet gali padėdami kitiems ar pasidėdami prie kitų gerovės didinimo.

Apskritai ryšys tarp sutariamumo (sutarumo) bruožo, darbo atlikimo ir rezultatyvumo nėra stiprus, tačiau ryšys yra kiek stipresnis klientų aptarnavimo ir padedančių profesijų (socialinis darbas, konsultavimas, psichologija, psichoterapija, medicina ir pan.) srityse. Taip pat aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintiems žmonėms siekti rezultatų yra lengviau aplinkoje, kurioje yra daugiau santarvės, sutelktumo ir bendradarbiavimo bei mažiau konkuravimo. Tuo tarpu mažai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys kaip tik gali klestėti konkurencingoje aplinkoje, kur reikia atkakliai ginti savo interesus ir pozicijas.

Aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys žmonės pasižymi gebėjimu sutarti ir geresniais santykiais su savo bendradarbiais ir kolegomis ir yra labiau jų mėgiami. Taip pat jie apskritai yra linkę imtis daugiau prosocialių veiksmų darbovietėje, kelti mažiau bereikalingų konfliktų, ieškoti visiems tinkančių išeičių ir geranoriškai padėti savo kolegoms.

Samdomo darbo kontekste mažai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys dažnai uždirba didesnį atlyginimą už tą patį darbą lyginant su žmonėmis kurie turi aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą (ir pasižymi panašiais demografiniais ir socioekonominiais rodikliais). Viena iš priežasčių yra tai, kad mažai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys nebijo prašyti didesnio atlyginimo, yra linkę labiau derėtis dėl jiems palankesnių darbo sąlygų ir apmokėjimo.

Tačiau šiam efektui taip pat svarbus yra ir kultūrinis kontekstas – šalyse, kur labiau dominuoja vakarietiška, individualistinė kultūra (pvz., JAV) aukštai išreikštas sutariamumo (sutarumo) bruožas yra susijęs su mažesnėmis pajamomis iš darbo, tuo tarpu šalyse, kur labiau dominuoja rytietiška, kolektyvistinė kultūra (pvz., Japonija) aukštai išreikštas sutariamumo (sutarumo) bruožas yra susijęs su didesnėmis pajamomis.

Taip pat mažiau išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys yra mažiau linkę sutikti su jais netenkinančiomis darbo sąlygomis, lengviau atsisako daryti to ko nenori. Tuo tarpu aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys žmonės yra linkę lengviau sutikti su jiems nepalankiomis darbo sąlygomis, neišsakyti savo nepasitenkinimo dėl jų, kas ilgainiui gali skatinti nesąžiningumo, buvimo išnaudojamu, apmaudo ir nusivylimo jausmų kaupimąsi, kas savo ruožtu gali vesti link profesinio perdegimo, prastesnių darbo rezultatų ir sumažėjusiu pasitenkinimu juo.

Terapija (Ogrodniczuk et al., 2003; Widiger ir Presnall, 2013; Kushner et al., 2016; Bucher et al., 2019; Nguyen et al., 2020; Biesen et al., 2022; Rodriguez ir Anestis, 2023):

Išreikštas sutariamumo (sutarumo) bruožas apskritai yra susijęs su mažiau patiriamų iššūkių terapijoje ir geresnių rezultatų iš jos gavimu (simptomų sumažėjimas ir funkcionavimo pagerėjimas) (šis efektas ypač išryškėja ilgalaikėje terapijoje (1 metai ir daugiau)). Aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys lengviau kuria ir išlaiko terapinį santykį ir aljansą, kuris yra vienas iš svarbiausių bendrųjų terapijos veiksnių lemiančių terapijos rezultatus. Tačiau yra rizika, kad ypač stipriai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys klientai gali pernelyg norėti įtikti ir patikti terapeutui, susitelkti labiau į terapeuto poreikius nei savo, kas savo ruožtu gali trukdyti terapiniam procesui, trukdyti atrasti ryšį su savo poreikiais, juos priimti kaip teisėtus ir ne mažiau svarbius kaip ir kitų žmonių poreikius.

Tuo tarpu žemai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys patiria daugiau iššūkių kurdami ir išlaikydami terapinį santykį ir aljansą, jie linkę demonstruoti daugiau pasipriešinimo terapijai ir jos procesui, labiau kvestionuoti terapeutą(-ę), su juo(ja) nesutikti ar konfrontuoti, labiau linkę anksti nutraukti terapiją ir sunkiau išlaiko motyvaciją joje. Kadangi skirtingai nei aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintiems asmenims, mažai išreikštą šį bruožą turintiems asmenims santykis pats savaime nėra itin svarbus ir jie jame nemato daug prasmės, todėl norint stiprinti šių žmonių motyvaciją terapijai yra labai svarbu jiems kuo greičiau parodyti kokią apčiuopiamą naudą sau iš terapijos jie gali gauti, parodyti jų galimų pasirinkimų privalumus ir trūkumus bei šių pasirinkimų ryšį su norimomis pasekmėmis savo gyvenime.

Mažai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintys asmenys pasižymi pernelyg agresyviu komunikavimo stiliumi, o aukštai išreikštą šį bruožą turintys asmenys pernelyg pasyviu komunikavimo stiliumi. Tiek pernelyg agresyvus, tiek pernelyg pasyvus komunikavimo stilius dažnai turi įtakos, ar yra susijęs su įvairiomis problemomis dėl kurių asmuo kreipiasi į terapiją. Todėl tiek aukštai, tiek mažai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintiems asmenims yra naudingas tvirtabūdiškumo (asertyvumo) ir nesmurtinės komunikacijos ugdymas.

Taip pat žemai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintiems asmenims, sprendžiant tarpasmeninių santykių sunkumus, yra naudinga mokytis kuo labiau į situaciją pažvelgti iš kito asmens perspektyvos.

Kitose straipsnių ciklo apie asmenybę dalyse giliau susipažinsime su kitais asmenybės bruožais ir įvairiais jų aspektais, taip pat kaip asmenybė formuojasi, asmenybės pokyčių galimybėmis ir ribomis.

Mūsų centre yra galimybė geriau pažinti savo asmenybę, atlikti asmenybės įvertinimą.

Mūsų centre atsižvelgiant į kiekvieno kliento asmenybės bruožus yra individualizuotai pritaikomi įrodymais grįstos terapijos principai.

Taip pat mūsų centre yra galimybė mokytis tvirtabūdiškos (asertyvios) ir nesmurtinės komunikacijos.

Naudota literatūra.

Kviečiame registruotis

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą, laiką ir specialistą.

info@therapeutika.lt

Registruotis galite ir el. paštu:

Susisieksime dėl jūsų registracijos patvirtinimo per 48 val.