Asmenybės psichologija. Neurotiškumas ir Emocingumas (trečia dalis).

Dalius Kurlinkas

7/17/202411 min read

Ankstesnėse straipsnių ciklo apie asmenybės psichologiją dalyse kalbėjome apie, tai kas yra asmenybę, kaip ji yra apibrėžiama, trumpai susipažinome su asmenybės modeliais, asmenybės matavimo ir įvertinimo galimybės.

Šioje dalyje kviečiame ir toliau tęsti asmenybės psichologijos pažinimo kelionę, giliau susipažįstant su 5 faktorių (arba Didžiojo 5) ir 6 faktorių HEXACO modelių asmenybės bruožais (Costa ir McCrae, 1992; De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Neurotiškumas (Neuroticism (N) (Costa ir McCrae, 1992; DeYoung et al., 2007):

Į neurotiškumą galime žvelgti kaip į asmenybės bruožą, kuris, kuo labiau išreikštas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų ir būsenų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, nusivylimas, kaltė, gėda, frustracija, erzulys, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui (stiprios psichofiziologinės reakcijos į stresorius ir ilgau trunkantis streso ciklas bei sunkumas jį užbaigiant), padidintą grėsmės suvokimą ir įžvelgimą įvairiuose dalykuose, neapibrėžtumo netoleravimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą, taip pat polinkį abejoti savo kompetencijomis, gebėjimais ir priimamais sprendimais. Neurotiškumas ir nemalonios emocijos yra tampriai susijusios su vengimo, grėsmės ir saugumo motyvacinėmis sistemomis. Kuo labiau išreikštas neurotiškumas, tuo labiau dominuoja vengimo užuot artėjimo motyvacija (tendencija patirti, kaip pirminę reakciją, stiprų impulsą vengti, atsitraukti, kuomet yra susiduriama su stimulais ar situacijomis, kurie yra neapibrėžti, suvokiami kaip bent kiek grėsmingi, nemalonūs ar keliantys diskomfortą). Taip pat kuo labiau išreikštas neurotiškumas, tuo asmuo yra jautresnis galimoms grėsmėms, bausmėms, neigiamoms pasekmėms ar praradimui. Tokiam asmeniui subjektyviai neigiamas patyrimas ar praradimas sukelia daugiau diskomforto, skausmo ar kentėjimo bei labiau įsimena, nei kad tokio pačio dydžio subjektyviai teigiamas patyrimas ar kažko gavimas atneša pasitenkinimo ar džiaugsmo (pvz., asmuo ženkliai labiau liūdės, graušis ir pergyvens praradęs €100000, nei kad džiaugsis juos gavęs ar uždirbęs).

Tuo tarpu, kuo mažiau išreikštas neurotiškimas, tuo labiau atspindi asmens polinkį į emocinį stabilumą, pastovumą, ramumą, atsipalaidavimą, mažesnį emocinį reaktyvumą, retesnį nemalonių emocijų patyrimą, didelį atsparumą stresui. Tokie asmenys didžiąją laiko dalį ir daugelyje situacijų jaučiasi saugūs, užtikrinti ir atsipalaidavę, susidūrimas su stresinėmis situacijomis jų per daug neliūdina ir neišveda iš pusiausvyros, jie juose geba išlaikyti šaltą protą, yra labai mažai juos erzinančių dalykų ir jie apskritai retai kada susierzina.

Emocingumas (Emotionality (E) (De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018):

Iš esmės HEXACO modelyje Emocingumas yra analogiškas ir labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų, su jais dalintis savo rūpesčiais, stipriai bijoti fizinių pavojų ir fizinės žalos (tiek savo, tiek savo artimųjų atžvilgiu) (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų, per daug nesibaiminti fizinių pavojų ar skausmo (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektai

Yra galima kiekvieno iš didžiųjų asmenybės bruožų detalesnė analizė, kurioje nagrinėjami, matuojami kiekvieno didžiojo bruožo smulkesni aspektai.

Nors apskritai asmenys pasižymintys vienu aukštu asmenybės bruožo aspekto išreikštumu pasižymi ir kitų to paties bruožo aspektų išreikštumu, tai nėra absoliutus dėsningumas ir yra galimos įvairios variacijos. Todėl du skirtingi žmonės, kurie turi tokį patį bendrą didžiojo asmenybės bruožo išreikštumą gali pasižymėti šiek tiek skirtingomis savybėmis.

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektų analizė teikia išsamesnę informaciją, leidžia dar geriau apibūdinti ir suprasti asmenybę, tačiau yra labiau kompleksiška, reikalauja daugiau resursų ir gali būti mažiau praktiška.

Yra pasiūlyta keletas variantų kaip galime apibūdinti bruožų aspektus. Vienas žinomiausių – Costa ir McCrae (1992), pasiūlytas 30 bruožų aspektų variantas, po 6 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų.

DeYoung, Quilty ir Peterson (2007), pasiūlė 10 bruožų aspektų variantą, po 2 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų, kuris duoda pakankamą detalumą, per daug neaukojant praktiškumo.

Lee ir Ashton (2004; 2018), pasiūlė 25 bruožų aspektų variantą, po 4 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 6 didžiųjų HEXACO bruožų ir taip pat dar vieną papildomą bruožų aspektą susijusį su keletu HEXACO didžiųjų bruožų.

Didžiojo 5 neurotiškumo bruožo aspektai (DeYoung et al., 2007):

Nestabilumas (Volatility) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi jautrumu, dirglumu, jie lengvai susierzina, supyksta, pratrūksta, nusivilia, pasižymi reaktyvia nuotaikų kaita, yra linkę labai intensyviai reaguoti į nemalonius įvykius, nusivylimą, frustraciją ar skausmą, kartais netgi su agresija, jiems sunkiai sekasi sureguliuoti savo emocijas.

Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai pasižymi emociniu stabilumu, lengvumu, juos sunku suerzinti ar sunervinti, jie retai kada pyksta.

Nestabilumas susijęs labiau su kovos atsaku, gynybine agresija, reagavimu į galimą bausmę.

Atsitraukimas (Withdrawal) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra itin jautrūs galimai grėsmei, linkę daug jaudintis, nerimauti, jie patiria daug abejonių dėl įvairių dalykų, nėra užtikrinti savimi, yra nedrąsus, lengvai pasiduoda, lengvai išsigąsta, yra baimingi, linkę dažnai ir intensyviai patirti nerimą, prislėgtumą ar liūdesį, juos dažnai apima pojūtis, kad visko yra per daug.

Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai pasižymi ramumu, jie linkę būti užtikrintais bei patenkintais savimi.

Atsitraukimas labiau susijęs su vengimo ar sustingimo atsaku, galimos grėsmės išvengimu.

Didžiojo 5 neurotiškumo bruožo aspektai (Costa ir McCrae, 1992):

Nerimastingumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra nuogąstaujantys, baimingi, linkę nerimauti, būti įsitempę, nervingi. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra ramūs, atsipalaidavę, nelinkę ruminuoti (mintyti), per daug nepergyvena dėl galimų nesėkmių.

Depresyvumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi tendencija dažnai patirti ir stipriai išgyventi tokius jausmus kaip kaltė, liūdesys, beviltiškumas, vienišumas. Šie asmenys dažnai yra susivaržę ir liūdni. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą retai patiria minėtas emocijas, tačiau tai dar nereiškia, kad jis automatiškai patiria daug malonių emocijų, yra itin linksmi (tai yra labiau ekstraversijos bruožo dimensijos aspektas).

Drovumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi drovumu, jie gali jaustis nejaukiai kitų draugijoje, ypač nepažįstamų žmonių, yra itin jautrūs pajuokai ir linkę jaustis nevisaverčiais, jiems būdingas socialinis nerimas ir neryžtingumas. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą jaučiasi sąlyginai komfortabiliai socialinėse situacijose, juos mažiau trikdo keblumai juose.

Pažeidžiamumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi žemu atsparumu stresui, yra linkę abejoti savo gebėjimais susidoroti su stresinėmis, kritinėmis, neįprastomis situacijomis, patirti paniką juose, būti priklausomais nuo kitų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę pasitikėti savo gebėjimu savarankiškai tvarkytis sudėtingomis aplinkybėmis.

Priešiškumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi tendencija jausti pyktį, frustraciją, pagiežą, kartėlį ir panašaus spektro jausmus. Svarbus aspektas, kad čia kalbama apie tendenciją intensyviai ir dažnai patirti šiuos jausmus, tačiau jų išraiška priklauso nuo kitų bruožų (pvz., ar asmuo pereis į agresiją kartu priklauso ir nuo jo sutarumo bruožo išreikštumo). Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą pasižymi lengvumu, retai kada supyksta, juos mažai kas erzina.

Impulsyvumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi sunkumais kontroliuojant savo troškimus ir potraukius (pvz., maistui, svaigalams, daiktams ir t.t.). Asmenims turintiems žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra sąlyginai nesunku atsispirti įvairioms pagundoms ir jie lengvai toleruoja frustraciją.

HEXACO emocingumo bruožo aspektai (Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2018):

Baimingumas - nusako asmens polinkį išgyventi baimę. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra itin baimingi, labai linkę vengti bet kokios fizinės grėsmės ar žalos. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą jaučią nedidelę traumų baimę ir yra santykinai tvirti, drąsūs ir nejautrūs fiziniam skausmui.

Nerimastingumas - nusako asmens polinkį jaudintis įvairiomis aplinkybėmis. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę itin nerimauti, pergyventi ir būti susirūpinę susidurdami netgi su santykinai mažomis problemomis. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą nėra linkę itin pergyventi dėl daugelio dalykų, išgyvena sąlyginai mažai streso, netgi susidūrę su sunkumais.

Priklausomumas - nusako asmens poreikį gauti kitų žmonių emocinį palaikymą. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės turi itin stiprų norą pasidalyti savo sunkumais su tais, kurie gali suteikti padrąsinimą ir paguodą. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę pasikliauti savimi ir spręsti problemas be kitų pagalbos ar patarimo.

Jausmingumas - nusako asmens polinkį jausti stiprius emocinius ryšius su kitais. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės jaučia stiprų emocinį prisirišimą prie kitų ir empatišką jautrumą kitų žmonių jausmams ir poreikiams. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą nėra itin prieraišūs prie kitų, nepatiria stiprių emocijų ilgam atsisveikindami ar nutraukdami santykius su kitais, juos ne itin jaudina kitų žmonių patiriamos emocijos ar sunkumai.

Neurotiškumo ir emocingumo asmenybės bruožų sąsajos su įvairiais gyvenimo aspektais
(labai trumpa apžvalga)

Psichinė ir fizinė sveikata (Stubbe et al., 2005; Jokela et al., 2020; Anglim et al., 2020; Zhang et al., 2021; Pletzer et al., 2024; Regzedmaa et al., 2024):

Aukštai išreikšti neurotiškumo ir emocingumo asmenybės bruožai yra tam tikrų psichikos sutrikimų (ypač nuotaikos ir nerimo) rizikos veiksniai (tačiau svarbu turėti omenyje, kad patys savaime jų nesukelia).

Taip pat asmenys, kurie pasižymi aukštai išreikštais šiais asmenybės bruožais turi didesnę širdies kraujagyslių ir kitų lėtinių fizinių ligų išsivystymo tikimybę.

Aukštai išreikštus neurotiškumo ir emocingumo bruožus turintys asmenys jautriau reaguoja į įvairius sveikatos sutrukdymus ir krizes, yra linkę labiau sureikšminti turimą negalią ir ją suvokti kaip juos labiau ribojančią.

Žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais, pasižymi žemesne subjektyvia gerove (laime) ir atvirkščiai.

Visa tai nereiškia, kad asmenys, kurie turi aukštai išreikštus neurotiškumo ir emocingumo bruožus yra pasmerkti turėti prastą psichinę ir fizinę sveikatą bei būti nelaimingais, tačiau, tai reiškia, kad norint gerai funkcionuoti jiems sistemingas pasirūpinimas savimi yra ne derybų klausimas, o būtinybė, ženkliai svarbesnis, nei žmonėms, kurie turi mažai išreiktus šiuos bruožus (Prentice et al., 2020; Bratko et al., 2022).

Lyčių skirtumai (Campbell, 1999; Taylor et al., 2000; Anderson et al. 2001; Ozer ir Benet-Martinez, 2006; Weisberg et al., 2011; Lee ir Ashton, 2020; Murphy et al., 2021):

Nors vyrai ir moterys asmenybės bruožu išreikštumu yra labiau panašūs nei skirtingi, vis tik egzistuoja ir keletas reikšmingų skirtumų. Patys didžiausi lyčių skirtumai stebimi ties neurotiškumo ir emocingumo bruožų išreikštumu. Visose tirtuose pasaulio šalyse ir kultūrose moterys pasižymi vidutiniškai labiau išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais nei vyrai.

Tiksliai nėra žinoma dėl ko egzistuoja šis kultūriškai universalus lyčių skirtumas, tačiau yra manoma, kad viena iš priežasčių yra, tai kad istoriškai dažniausiai moterys labiau rūpinosi vaikais ir jų išgyvenimas labiau priklausė nuo moterų nei nuo vyrų (ypač ankstyvaisiais vaiko metais). Taip pat moterys visuomet žino, kad jų vaikai iš tiesų yra jų biologiniai vaikai. Dar istoriškai ilgą laiką, tam tikra prasme, pasaulis iš tiesų buvo sąlyginai pavojingesnis moterimis nei vyrams. Tad tokiame kontekste labiau išreikšti neurotiškumo ir emocionalumo bruožai skatina labiau prisirišti prie savo vaikų ir šeimos, lengviau siekti pagalbos ir paramos iš kitų, kai jos reikia, būti atsargesniu, anksčiau pastebėti, numatyti ir jautriau reaguoti į galimus pavojus ir galimą žalą, mėginti jų išvengti ar jiems pasiruošti, nuo jų apsaugoti save ir savo vaikus, taip didindami savo ir savo vaikų išgyvenimo tikimybę.

Aukštai išreikštą neurotiškumo asmenybės bruožą turintys suaugę vyrai kitų žmonių yra suvokiamai kaip mažiau socialiai patrauklūs, nei moterys. Taip yra greičiausiai dėl visuomenėje įsitvirtinusių tradicinių lyčių vaidmenų lūkesčių.

Tarpasmeniniai santykiai (Karney ir Bradbury 1997; Bouchard et al. 1999; Belsky et al. 2003; Heller et al., 2004; Ozer ir Benet-Martinez, 2006; McNulty 2008; Daspe et al. 2013; Altmann et al. 2013; Schaffhuser et al. 2014; Brock et al. 2016; Smith et al., 2019):

Iš visų asmenybės bruožų neurotiškumo ir emocingumo bruožai yra vieni iš labiausiai susijusių su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, tiek draugystės, tiek romantiniais. Aukščiau išreikšti neurotiškumo ir emocingumo bruožai yra susijęs su mažesniu pasitenkinimu santykiais ir atvirkščiai.

Taip pat su mažesniu pasitenkinimu santykiais yra susijęs ir savo partnerio kaip turinčio aukščiau išreikštą neurotiškumo bruožą suvokimas.

Viena iš priežasčių yra tai, kad žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštu neurotiškumo asmenybės bruožu automatiškai labiau kreipia dėmesį į subjektyviai neigiamai suvokiamus santykių aspektus, juos lengviau pastebi, į juos jautriau reaguoja, dėl jų patiria daugiau nemalonių emocijų, diskomforto, streso ir ties jais fiksuojasi, iškelia suvokiamas problemas santykiuose, kurių mažiau išreikštus neurotiškumo ir emocingumo bruožus turintys asmenys nesuvokia kaip problemų.

Vėlgi tas nereiškia, kad asmenys, kurie turi aukštai išreikštus neurotiškumo ir emocingumo bruožus yra pasmerkti nuolat būti nepatenkinti savo tarpasmeniniais santykiais, tačiau norinti didinti pasitenkinimą savo santykiams, reikia įdėti papildomų pastangų, ypač reguliuojant savo emocijas ir sąmoningai perkeliant dėmesį į subjektyviai teigiamus santykių aspektus.

Darbas, profesija (De Vries et al.,2008; Spurk ir Abele, 2011; van der Linden et al., 2020):

Apskritai tyrimai rodo, kad aukštai išreikšti neurotiškumo ir emocionalumo asmenybės bruožai yra susiję su žemesniu pasitenkinimu darbu ir prastesniu darbo atlikimu ir rezultatyvumu nepriklausomai nuo profesinės srities.

Tačiau tuo pačiu neurotiškumo ir emocionalumo asmenybės bruožų ryšys su pasitenkinimu profesija, darbu ir jo atlikimu yra kompleksiškas, veikiamas darbo pobūdžio, konteksto ir organizacijos veiksnių.

Pastebima, kad kai kurie asmenys, turintys aukštai išreikštus šiuos bruožus iš pradžių gali netgi labai stengtis siekti gerų darbo rezultatų, tačiau tą labiau daro iš baimės suklysti, neatitikti standartų, nuvilti kitus ar apskritai patirti neigiamas pasekmes, kas natūraliai skatina patirti ir daugiau streso darbe, kas kartu su padidintu jautrumu streso atsaku dažnai veda link profesinio perdegimo, kas ilgainiui veda link prastesnių darbo rezultatų ir vis mažėjančio pasitenkinimo juo.

Išreikštus neurotiškumo ir emocionalumo asmenybės bruožus turinys asmenys ypač prastai funkcionuoja darbe patirdami stresą ir spaudimą, dirbdami srityse ir pozicijose, kur yra daug įsipareigojimų, atsakomybės, dideli lūkesčiai iš išorės, greiti pokyčiai, didelis tempas, daug neapibrėžtumo, nenuspėjamumo, mažai stabilumo, didelė klaidų riziką ir jų reikšmingos pasekmės.

Tačiau itin palaikančioje, supratingoje ir priimančioje darbo aplinkoje, kur yra daug saugumo, nuspėjamumo, stabilumo, užtikrintumo ir sąlyginai mažai rizikos šie asmenys gali dirbti itin atsakingai ir kruopščiai, ypač srityse, kur yra reikalingas didelis dėmesys saugumo užtikrinimui, grėsmių numatymui ir įvertinimui (pavyzdžiui kokybės kontrolės ar darbų saugos užtikrinimo srityse).

Terapija (Ogrodniczuk et al., 2003; Sauer-Zavala et al., 2017; Biesen et al., 2022):

Išreikštas neurotiškumo bruožas apskritai yra susijęs su daugiau patiriamų iššūkių terapijoje, išbūnant joje, ištoleruojant distresą, pritaikant intervencijas, tačiau tuo pačiu ir su didesniu intervencijų efektu ir pokyčio galimybe, su sąlyga, kad asmuo visapusiškai įsitraukia į terapiją.

Kitose straipsnių ciklo apie asmenybę dalyse giliau susipažinsime su kitais asmenybės bruožais ir įvairiais jų aspektais, taip pat kaip asmenybė formuojasi, asmenybės pokyčių galimybėmis ir ribomis.

Mūsų centre yra galimybė geriau pažinti savo asmenybę, atlikti asmenybės įvertinimą.

Taip pat mūsų centre atsižvelgiant į kiekvieno kliento asmenybės bruožus yra individualizuotai pritaikomi įrodymais grįstos terapijos principai.

Kviečiame registruotis

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą, laiką ir specialistą.

Registruotis galite ir el. paštu:

Susisieksime dėl jūsų registracijos patvirtinimo per 48 val.