Asmenybės psichologija. Ekstraversija (penkta dalis).

Dalius Kurlinkas

9/2/202419 min read

Ankstesnėse straipsnių ciklo apie asmenybės psichologiją dalyse kalbėjome apie, tai kas yra asmenybę, kaip ji yra apibrėžiama, trumpai susipažinome su asmenybės modeliais, asmenybės matavimo ir įvertinimo galimybės.

Šioje dalyje kviečiame ir toliau tęsti asmenybės psichologijos pažinimo kelionę, giliau susipažįstant su 5 faktorių (arba Didžiojo 5) ir 6 faktorių HEXACO modelių asmenybės bruožais (Costa ir McCrae, 1992; de Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Ekstraversija (Extraversion (E)) (Costa ir McCrae, 1992; Lucas et al., 2000; DeYoung et al., 2007; Schaefer et al., 2012; Li et al., 2019):

Į ekstraversiją galime žvelgti kaip į asmenybės bruožą, kuris, kuo labiau išreikštas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį siekti emocinio sujaudinimo ir stimuliacijos, ypač socialinės, bendravimo, orientuotis į išorinį pasaulį, įsitraukti į jį, stipriai ir intensyviai išgyventi malonias emocijas ir jas atvirai, ekspresyviai reikšti, taip pat aktyvumą ir energingumą. Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintiems žmonėms yra būdingas draugiškumas, emocinis šiltumas, jiems patinka daug laiko praleisti tarp kitų žmonių, bendrauti su jais, eiti į žmonių susibūrimus, jie pirmenybę teikia bendravimui didelėse grupėse ir susibūrimuose, jie linkę būti bendruomeniški ir visuomeniški, socialinėse situacijose jie linkę imtis iniciatyvos, mėgsta daug kalbėti, jiems būdingas atkaklumas, asertyvumas, jie mėgsta linksmintis, jie yra linkę būti spontaniški, linksmi, džiaugsmingi, entuziastingi ir optimistiški. Jie yra orientuoti į veikimo, galios, hedonistinius (maksimalizuoti apdovanojimą ir malonumą), ekonominius, santykių, socialinius, bendruomeninius ir politinius tikslus. Ekstraversijos asmenybės bruožas yra susijęs su dopaminergine atlygio sistema, jautrumu apdovanojimui, didesniu pilkosios medžiagos tūriu kairiajame uodeguotame branduolyje (lot. nucleus caudatus). Kuo labiau išreikštas ekstraversijos bruožas, tuo didesnis jautrumas apdovanojimams (atlygiui) nei bausmėms, neigiamoms pasekmėms, labiau dominuoja artėjimo užuot vengimo motyvacija (šis ryšys ypač stiprus su socialumo ir sužadinimo siekimo ekstraversijos bruožo aspektais). Artėjimo motyvacine sistema yra tampriai susijusi su malonių emocijų patyrimu. Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys yra linkę labiau vertinti hedoninius malonumus, dabarties akimirką, patirti joje daugiau įspūdžių, ją ryškiau išgyventi, nei orientuotis į ateitį. Jiems pasaulis atrodo visai gera vieta būti ir kad su žmonėmis yra verta, smagu ir lengva bendrauti, jie žmones ir bendravimą su jais patiria kaip apdovanojantį patį savaime ir mato kaip galimybę, o ne sunkumą ar iššūkį.

Tuo tarpu, kuo mažiau išreikštas ekstraversijos bruožas, tuo labiau atspindi asmens polinkį į intraversiją (intravertiškumą), preferencijos teikimą buvimui vienumoje, pačiam su savimi arba su keliais artimais draugais užuot mėgus didelius žmonių susibūrimus, mažesnį energingumo ir aktyvumo lygį, polinkį rečiau ir ne itin intensyviai išgyventi malonias emocijas (tačiau tai dar nereiškia nelaimingumo ar pesimistiškumo (tai labiau apsprendžia neurotiškumo arba emocingumo bruožai)), taip pat santūriai ir ne itin ekspresyviai jas reikšti. Mažai išreikštas ekstravertiškumo bruožas arba intravertiškumas yra susijęs su didesniu aktyvumu pirminėje sensomotorinėje smegenų žievėje (ypač dešiniajame pusrutulyje) susiduriant su sensorine stimuliacija. Mažai išreikštą ekstraversijos bruožą turintiems žmonėms būdingas mažesnis įsitraukimas į išorinį pasaulį, jiems labiau patinka jį stebėti nei jame dalyvauti ar į jį panirti ir aktyviai įsitraukti į patirtis, jie nėra linkę siekti stimuliacijos, ypač socialinės, jie nuo jos yra linkę greitai persisotinti ir pavargti. Socialinėse situacijose jie nėra linkę kelti daug triukšmo, imtis iniciatyvos, daug kalbėti ar atvirauti apie save, taip pat nėra linkę atvirai ir išraiškingai reikšti savo jausmų ar jais dalintis, jiems būdingas tylumas, santūrumas, rimtumas, jie linkę itin gerbti kitų asmeninę erdvę. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie yra nedraugiški ar nesocialūs ar kad jie yra drovūs, ar kad juos kankina socialinis nerimas, jie yra tiesiog labiau santūrūs ir turintys didesnį poreikį pabūti vienumoje, yra labiau nepriklausomi ir individualistai nei bendruomeniški. Jiems patinka bendrauti ir jie gali būti netgi labai socialūs, tačiau ribotą laiko kiekį su ribotu kiekiu žmonių, taip pat jie nemėgsta kalbėjimo dėl kalbėjimo, smulkių pokalbių, tačiau gali labai įsitraukti į jiems prasmingus, jų interesus atitinkančius pokalbius. Kadangi jie ne tiek stipriai įsitraukia ir ne tiek ryškiai išgyvena dabarties akimirką, taip pat ne tiek intensyviai patiria malonias emocijas joje, jie yra ne tiek linkę vertinti ir orientuotis į dabartį, hedoninius malonumus ir momentinį džiaugsmą ar laimę, o labiau į prasmės patyrimą ir į ateitį.

Iš esmės HEXACO modelio ekstraversijos bruožas yra konceptualizuojamas taip pat kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje (De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektai.

Yra galima kiekvieno iš didžiųjų asmenybės bruožų detalesnė analizė, kurioje nagrinėjami, matuojami kiekvieno didžiojo bruožo smulkesni aspektai.

Nors apskritai asmenys pasižymintys vienu aukštu asmenybės bruožo aspekto išreikštumu pasižymi ir kitų to paties bruožo aspektų išreikštumu, tai nėra absoliutus dėsningumas ir yra galimos įvairios variacijos. Todėl du skirtingi žmonės, kurie turi tokį patį bendrą didžiojo asmenybės bruožo išreikštumą gali pasižymėti šiek tiek skirtingomis savybėmis.

Didžiųjų asmenybės bruožų aspektų analizė teikia išsamesnę informaciją, leidžia dar geriau apibūdinti ir suprasti asmenybę, tačiau yra labiau kompleksiška, reikalauja daugiau resursų ir gali būti mažiau praktiška.

Yra pasiūlyta keletas variantų kaip galime apibūdinti bruožų aspektus. Vienas žinomiausių – Costa ir McCrae (1992), pasiūlytas 30 bruožų aspektų variantas, po 6 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų.

DeYoung, Quilty ir Peterson (2007), pasiūlė 10 bruožų aspektų variantą, po 2 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų, kuris duoda pakankamą detalumą, per daug neaukojant praktiškumo.

Lee ir Ashton (2004; 2018), pasiūlė 25 bruožų aspektų variantą, po 4 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 6 didžiųjų HEXACO bruožų ir taip pat dar vieną papildomą bruožų aspektą susijusį su keletu HEXACO didžiųjų bruožų.

Didžiojo 5 Ekstraversijos bruožo aspektai (DeYoung et al., 2007):

Entuziazmas (Enthusiasm) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės mėgsta daug laiko praleisti tarp kitų žmonių, bendrauti su jais, jiems patinka daug kalbėti, šnekučiuotis, jie yra draugiški, emociškai šilti ir atviri, jie lengvai atskleidžia savo jausmus ir informaciją apie save, jiems lengvai sekasi susidraugauti ir rasti bendrą kalbą su kitais žmonėmis. Jie yra linkę stipriai ir intensyviai išgyventi malonias emocijas ir jas atvirai, ekspresyviai reikšti, jie yra džiaugsmingi, entuziastingi ir optimistiški, daug ir dažnai šypsosi, mėgsta juoktis ir linksmintis.

Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai yra linkę rečiau ir ne itin intensyviai išgyventi malonias emocijas, taip pat santūriai ir ne itin ekspresyviai jas reikšti, jie retai kada patiria malonų jaudulį, euforiją ar būna dėl ko nors itin entuziastingi. Jie nelabai mėgsta daug kalbėti ar atvirauti apie save, taip pat nėra linkę atvirai ir išraiškingai reikšti savo jausmų ar jais dalintis su kitais, jiems būdingas tylumas, santūrumas, rimtumas.

Tvirtabūdiškumas (asertyvumas) (Assertiveness) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi socialiniu aktyvumu ir energingumu, yra linkę imtis iniciatyvos, būti atkakliais, mėgsta veikti greitai, pasižymi išraiškinga asmenybe, mėgsta drąsiai ir atvirai reikšti savo nuomonę, mėgsta daryti poveikį žmonėms, juos įkvėpti ar sužavėti, jiems vadovauti, yra linkę užimti lyderio poziciją.

Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai pasižymi mažesniu socialiniu energingumo ir aktyvumo lygiu, nėra itin iniciatyvūs, nėra linkę atkakliai reikšti savo nuomonės, nesiekia užimti lyderio pozicijos ar vadovauti kitiems, pasižymi santūrumu, linkę itin gerbti kitų asmeninę erdvę.

Daugumai žmonių socialiniai apdovanojimai, susiję su priklausymu ir statusu yra vieni stipriausių. Entuziazmas yra labiau susijęs su priklausymo, susietumo, buvimo kažko dalimi motyvacija, o tvirtabūdiškumas (asertyvumas) labiau su socialinio statuso motyvacija.

Didžiojo 5 Ekstraversijos bruožo aspektai (Costa ir McCrae, 1992):

Šiltumas - Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę būti emociškai šilti, mylintys, draugiški, jiems nuoširdžiai yra įdomūs ir patinka kiti žmonės, jie lengvai užmezga su jais artimus ryšius. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą linkę būti formalesni, labiau rezervuoti, emociškai šaltesnis ir labiau atitolę (tai nereiškia, kad žmonės yra priešiški ar kad jiems trūksta geraširdiškumo (tai labiau apsprendžia sutarumo bruožas)).

Socialumas - Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės mėgsta daug bendrauti su kitais žmonėmis, aktyviai siekia kontakto su jais. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę rinktis laiką leisti vienumoje, nesiekti ar netgi vengti socialinės stimuliacijos.

Savęs įtvirtinimas (tvirtabūdiškumas) - Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę būti socialiai dominuojantys, valingi ir tvirtabūdiški, jie kalba ryžtingai ir dažnai tampa grupės lyderiais. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą socialinėse situacijose yra linkę stengtis likti antrame plane, tylėti, daugiau leisti kalbėti ir reikštis kitiems.

Energingumas - Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę turėti greitą tempą, energingai judėti, nuolat kažką veikti, būti užsiėmę. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra labiau linkę būti ramesni ir atsipalaidavę, per daug neskubantys (tačiau tai nebūtinai susiję su vangumu ar mažu produktyvumu).

Sužadinimo siekimas - Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės siekia emocinio sužadinimo ir stimuliacijos. Jiems patinka ryškios spalvos, triukšminga aplinka, įvairūs intensyvūs pojūčiai. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą turi labai mažą emocinio sujaudinimo poreikį ir yra linkę rinktis ramesnį laiko leidimo būdą, gyventi gyvenimą, kurį stipriai išreikštą šį bruožą turintys asmenys suvoktų kaip nuobodų.

Teigiamas emocingumas - tendencija dažnai ir intensyviai patirtis malonias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, laimė. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdinga lengvai pradėti juoktis ir tai daryti dažnai, jie yra linksmi ir optimistiški. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą rečiau ir ne taip intensyviai išgyvena malonias emocijas (tačiau tai dar nereiškia nelaimingumo ar pesimistiškumo (tai labiau apsprendžia neurotiškumo arba emocingumo bruožai)).

HEXACO Ekstraversijos bruožo aspektai (Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2018):

Socialinė savivertė - nusako asmens polinkį teigiamai vertinti save, ypač socialiniame kontekste. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės socialinėse situacijose yra patenkinti savimi ir mano turį kitiems žmonėms patrauklių ar patinkančių savybių. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą socialinėse situacijose linkę jausti menkavertiškumą ir laikyti save nepopuliariais.

Socialinė drąsa - nusako asmens jautimąsi patogiai ir pasitikėjimą savimi įvairiose socialinėse situacijose. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės noriai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis ar šneka didesnėse grupėse. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą jaučiasi nedrąsiai ar nejaukiai būdami lyderio pozicijoje ar kalbėdami viešai.

Socialumas - nusako asmens polinkį mėgautis pokalbiais, socialinėmis interakcijomis ir vakarėliais. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės mėgsta bendrauti, daug kalbėti, svečiuotis ir linksmintis su kitais. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą dažniausiai renkasi veiklas, kurios nereikalauja intensyvaus bendravimo su kitais.

Gyvybingumas - nusako asmens energingumo ir entuziazmo lygį. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės dažniausiai būna optimistiški, pakylėti ir entuziastingi. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą nėra itin energingi ar entuziastingi.

Ekstraversijos asmenybės bruožo sąsajos su įvairiais gyvenimo aspektais (labai trumpa apžvalga).

Psichinė ir fizinė sveikata (Bienvenu et al., 2001; Saulsman ir Page, 2004; Heller et al., 2004; Terracciano ir Costa, 2004; Stubbe et al., 2005; Kendler et al., 2006; Carver ir Connor-Smith, 2010; Kotov et al., 2010; Lamers et al., 2012; Jokela et al., 2014; Mezquita et al., 2015; Kim et al., 2018; Anglim et al., 2020; Prentice et al., 2020; Bratko et al., 2022; Pletzer et al., 2024):

Apskritai aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys pasižymi geresne psichine sveikata (rečiau turi įvairių psichikos sutrikimų). Tačiau tuo pačiu aukštai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs ir su didesniu polinkiu vartoti psichoaktyvias medžiagas ir jomis piktnaudžiauti, ypač socialiniame kontekste. Tuo tarpu labai mažai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs su internalizuotais sutrikimais - sutrikimai, kurių simptomų pasireiškimas nukreiptas labiau į asmens vidų, nei į išorę (ypač su depresija ir socialinio nerimo sutrikimu (tačiau ryšys ne toks stiprus kaip, kad su neurotiškumo bruožu)).

Žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštu ekstraversijos bruožu, pasižymi didesne subjektyvia gerove (laime) ir atvirkščiai (tačiau ryšys ne toks stiprus kaip, kad su neurotiškumo bruožu). Nors apskritai ši tendencijas yra stebima visuose tirtuose pasaulio šalyse, tačiau ji yra kiek labiau išreikšta šalyse, kuriose labiau dominuoja vakarietiška individualistinė kultūra ir būdingas dažnesnis gyvenamosios vietos keitimas ir didesnis gyventojų mobilumas (pvz., JAV), nei šalyse, kuriose labiau dominuoja rytietiška kolektyvistinė kultūra (pvz., Japonija) arba būdingas kiek didesnis gyventojų sėslumas (pvz., Vokietija, Jungtinė Karalystė). Manoma, kad viena iš galimų priežasčių yra tai, kad šalyse kur dominuoja individualistinė kultūra ir didesnis gyventojų mobilumas, interesas ir gebėjimas greitai užmegzti ir kurti ryšius su naujais žmonėmis atveria daugiau galimybių greičiau įsitvirtinti naujoje vietoje, joje susirasti sau svarbią bendruomenę ir susikurti pagalbos tinklą, kas savo ruožtu prisideda prie didesnės subjektyvios gerovės. Tuo tarpu šalyse kur būdingas kiek mažesnis gyventojų mobilumas interesas greitai užmegzti ir kurti ryšius su vis naujais žmonėmis něra toks aktualus ir prisidedantis prie subjektyvios gerovės, kuri tokiame kontekste labiau pasiekiama per ilgalaikių gilių ir tamprių santykių puoselėjimą su tais pačiais žmonėmis ir bendruomene.

Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys geba lengviau ir efektyviau patenkinti savo bazinius psichologinius poreikius (autonomijos, kompetencijos, susietumo ir priklausymo) nei mažiau išreikštą šį bruožą turintys asmenys.

Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Taip pat aukštai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs ir su ilgaamžiškumu (tačiau kiek silpniau nei uolumo bruožas).

Viena iš priežasčių dėl ko aukščiau išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys pasižymi didesne subjektyvia gerovę, geresne psichine ir fizine sveikata bei geba lengviau ir efektyviau patenkinti savo bazinius psichologinius poreikius yra tai, kad jie dėl savo biologijos iš principo dažniau, daugiau ir intensyviau patiria malonias emocijas, turi daugiau energijos, yra mažiau linkę ruminuoti (mintyti) ir labiau veikti, pasižymi didesniu fiziniu ir socialiniu aktyvumu, bendruomeniškumu, interesu ir gebėjimu užmegzti ir kurti ryšius su naujais žmonėmis, kas atveria daugiau galimybių susikurti pagalbos tinklą, santykius, kuriose jie gali gauti socialinę ir emocinę paramą, patirti didesnį susietumo ir priklausymo pojūtį. O fizinis ir socialinis aktyvumas, aktyvus streso ir problemų įveikos stilius, socialinis ir tarpasmeninis susietumas bei priklausymo jausmas yra vieni iš svarbiausių asmens gerovę ir psichologinį atsparumą didinančių, bei streso poveikį sušvelninančių veiksnių.

Nors polinkis išgyventi malonias emocijas dažnai gali atrodyti kaip labai nuostabus dalykas, tačiau buvimas labai stipriai laimingu ir džiaugsmingu irgi turi savo kainą. Kadangi viena iš emocijų funkcijų yra būti mūsų vedliais mūsų tikslo link ar tinkamo problemos sprendimo link, pernelyg dažnas ir intensyvus malonių emocijų patyrimas bei jų siekimas gali nuvesti prie ne visai adekvataus, pernelyg optimistiško situacijos vertinimo ir sprendimų priėmimo. Malonios emocijos tarsi sako, kad poreikiai yra patenkinti ir galima mėgautis dabarties akimirka, veikti dabar, nes laikai yra geri ir pernelyg rūpintis ateitimi nėra itin verta. Stipriai ekstravertiški ir džiaugsmingi žmonės yra linkę labiau gyventi šia diena, akimirkos momente, impulsyviai pasiduoti hedonistiniams malonumams, elgtis taip tarsi dabarties gerovė tęsis amžinai, imtis nepamatuotų rizikų, vartoti psichoaktyvias medžiagas, jiems prasčiau sekasi atidėti malonumą, planuoti ateitį.

Lyčių skirtumai (Feingold, 1994; Campbell, 1999; Taylor et al., 2000; Costa et al., 2001; Judge et al., 2002; Ozer ir Benet-Martinez, 2006; Kendler et al., 2006; Chapman et al., 2007; Schmitt et al., 2008; Weisberg et al., 2011; Nolen-Hoeksema ir Aldao, 2011; Lee ir Ashton, 2020; Murphy et al., 2021):

Daugelyje tirtų pasaulio šalių ir kultūrų bendras ekstraversijos bruožo išreikštumo lygis tarp moterų ir vyrų yra labai panašus. Nors bendras ekstraversijos bruožo lygis tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskiria, vis tik yra stebimi lyčių skirtumai tame kaip ekstraversijos bruožas pasireiškia. Daugelyje tyrimu randama, kad vyrai pasižymi vidutiniškai labiau išreikštais tvirtabūdiškumo (asertyvumo) ir sužadinimo siekimo ekstraversijos bruožo aspektais nei moterys. Tuo tarpu moterys pasižymi vidutiniškai labiau išreikštais šiltumo ir socialumo ekstraversijos bruožo aspektais nei vyrai.

Tiksliai nėra žinoma dėl ko egzistuoja šie lyčių skirtumai, tačiau yra manoma, kad viena iš galimų priežasčių yra, tai kad istoriškai moterų išgyvenimas ilgą laiką labiau priklausė nuo jų gebėjimo megzti ir puoselėti santykius su kitais, būti emociškai šiltomis, taip plečiant savo socialinį tinklą, didinant galimybes susirasti draugų ir sąjungininkų, kas suteikia daugiau galimybių gauti įvairiapusiškesnės pagalbos ir resursų. Taip pat daugelyje kultūrų ilgą laiką moterys būdavo labiau socializuojamos ir orientuojamos į bendravimą, bendradarbiavimą ir buvimą grupės dalimi užuot konkuravimą ir savęs įtvirtinimą. Tuo tarpu vyrai dažniau būdavo skatinami varžytis, įtvirtinti save ir užimti lyderio poziciją.

Nors apskritai šie lyčių skirtumai yra randami daugelyje tirtų pasaulio šalių, tačiau jis yra kiek labiau išreikštas šalyse, kuriose labiau dominuoja vakarietiška individualistinė kultūra, nei šalyse, kuriose labiau dominuoja rytietiška kolektyvistinė kultūra. Manoma, kad taip yra dėl to, kad rytietiškoje kolektyvistinėje kultūroje santykių su kitais puoselėjimo, buvimo kolektyvo ar grupės dalimi svarba yra panašiai pabrėžiama tiek vyrams, tiek moterims, tuo tarpu vakarietiškoje individualistinėje kultūroje ilgą laiką minėtų dalykų svarba buvo labiau pabrėžiama moterims, o tuo tarpu vyrams labiau pabrėžiama dominavimo, konkurencinio pranašumo, lyderystės siekimo svarba.

Tarpasmeniniai santykiai (Newcomb et al., 1993; Asendorpf ir Wilpers, 1998; Bouchard et al. 1999; Schmitt ir Buss, 2000; Belsky et al. 2003; Heller et al., 2004; Watson et al., 2004; Schmitt, 2004; Ozer ir Benet-Martinez, 2006; Bourdage et al., 2007; Holland ir Roisman, 2008; Malouff et al., 2010; Dyrenforth et al., 2010; Altmann et al. 2013; Schaffhuser et al. 2014; Brock et al. 2016; Tov et al., 2016; Schreckenbach et al., 2018; Szczygiel ir Mikolajczak, 2018; Bogaert et al., 2018; Smith et al., 2019; Prentice et al., 2020; de Vries et al., 2020; Atherton et al., 2021; Bratko et al., 2022):

Aukščiau išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys dažnai jau nuo vaikystės (ir visuose amžiaus tarpsniuose) būna suvokiami kaip populiaresni ir socialiai patrauklesni tarp bendraamžių.

Nors ši ryšio tendencija yra gana universaliai stebima daugelyje pasaulio šalių, jos stiprumas vis tik priklauso ir nuo kultūrinių veiksnių. Šalyse, kuriose labiau dominuoja vakarietiška individualistinė kultūra ir yra vertinama socialinė drąsa, tvirtabūdiškumas (asertyvumas), gyvybingumas ir išraiškinga emocijų ekspresija išreikštas ekstraversijos bruožas stipriai prisideda prie asmens kaip patrauklaus suvokimo. Tuo tarpu šalyse, kuriose labiau dominuoja rytietiška kolektyvistinė kultūra ir yra vertinamas socialinis ir emocinis santūrumas, pagarba žmogaus asmeninei erdvei išreikštas ekstraversijos bruožas nestipriai prisideda prie asmens kaip patrauklaus suvokimo.

Ekstraversijos asmenybės bruožas yra susijęs su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, tiek draugystės, tiek romantiniais. Aukščiau išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu santykiais (ir atvirkščiai). Taip pat su didesniu pasitenkinimu santykiais yra susijęs ir savo partnerio kaip turinčio aukščiau išreikštą ekstraversijos asmenybės bruožą suvokimas (ir atvirkščiai).

Tačiau šis ryšys priklauso ir nuo abiejų poros partnerių ekstraversijos išreikštumo ir suderinamumo lygio. Apskritai pasitenkinimas santykiais yra didesnis, kai abu partneriai pasižymi panašiu ekstraversijos lygiu.

Didžiausias pasitenkinimas santykiais stebimas kuomet poroje abu partneriai pasižymi aukščiau nei vidutiniškai išreikštu ekstraversijos bruožu. Tokiu atveju abu partneriai poroje pasižymi panašiu aktyvumo ir socialumo lygiu, noru bendrauti, lengviau supranta vienas kito norus ir poreikius, taip pat patirdami daugiau malonių emocijų ir jas atvirai reikšdami gali kartu ryškiau išgyventi bendras malonias patirtis, taip padarydami jas dar malonesnėmis ir prasmingesnėmis, taip pat suformuoti daugiau ryškių ir malonių bendrą patirtį apimančių ir juos jungiančių prisiminimų.

Tuo tarpu mažiausias pasitenkinimas santykiais yra stebimas kuomet vienas iš partnerių pasižymi ženkliai labiau (arba mažiau) išreikštu ekstraversijos bruožo nei kitas. Tokiu atveju gali kilti dažni konfliktai ar nesutarimai dėl bendravimo ir socialumo kiekio, komunikacijos stiliaus, bendrų veiklų ir kartu praleidžiamo laiko, vienas kito poreikių nesupratimo. Mažai išreikštą ekstraversijos bruožą turintį asmenį gali varginti ir netgi sekinti aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turinčio asmens aktyvumo lygis, gausus kalbėjimas, noras bendrauti, nuolat kur nors išeiti ir ką nors nuveikti, o aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintį asmenį gali skatinti jaustis atstumtu, neįdomiu ir nesvarbiu savo partneriui mažai išreikštą ekstraversijos bruožą turinčio asmens socialinis pasyvumas, noras pabūti vienumoje, santūrumas reiškiant emocijas.

Ekstravertiškesni žmonės, kurie taip pat yra ir empatiški ir gerai geba suprasti kitų žmonių emocijas, kitų yra suvokiami kaip empatiškesni, lyginant su žmonėmis kurie irgi yra empatiški ir geba gerai suprasti kitų emocijas, tačiau yra mažiau ekstravertiški. Manoma, kad taip yra dėl aukščiau išreikštą ekstraversijos bruožą turintiems žmonėms būdingo greito atreagavimo ir išraiškingesnės emocijų ekspresijos.

Aukščiau išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys pasižymi stipresniu lytiniu potraukiu ir save suvokia kaip labiau fiziškai patrauklius bei seksualesnius nei mažiau išreikštą šį bruožą turintys asmenys. Taip pat ir kiti žmonės suvokia aukščiau išreikštą ekstraversijos bruožą turinčius asmenis kaip labiau fiziškai patrauklius ir seksualesnius. Tai lemia keletas priežasčių - aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys kitų yra suvokiami kaip patrauklesni dėl jų gyvybingumo ir lengvumo bendraujant su kitais, taip pat jie yra kiek labiau linkę rūpintis savo išvaizda ir būti fiziškai aktyvesniais, taip pat biologiškai pasižymi didesniu lytiniu potraukiu. Fiziškai patrauklūs žmonės jau nuo mažų dienų (o ypač paauglystėje ir vėliau) paprastai sulaukia daugiau teigiamo socialinio dėmesio, ir šie teigiami sąveikos su kitais patyrimai gali juos skatinti daugiau bendrauti su kitais, aktyviai ir drąsiai eiti į įvairias socialines situacijas. Visa tai savo ruožtu gali praplėsti jų prigimtinį ekstraversijos išreikštumo lygį. Tačiau verta atminti, kad tai tik tendencija ir yra daugybė intravertiškų žmonių, kurie irgi jaučiasi seksualūs ir pasižymi stipriu lytiniu potraukiu.

Darbas, profesija (Hurtz ir Donovan, 2000; Crant, 2000; Judge et al., 2002; Hogan ir Holland, 2003; Tett ir Burnett, 2003; Bono ir Judge, 2004; de Vries et al., 2008; Sutin et al., 2009; O’Neill ir Xiao, 2010; Spurk ir Abele, 2011; Grant et al., 2011; Lee ir Ohtake, 2018; Pletzer et al., 2019; Wilmot et al., 2019; van der Linden et al., 2020; Wilmot ir Ones, 2021; Kang ir Malvaso, 2023; Rodriguez ir Anestis, 2023):

Tyrimai rodo, kad apskritai aukštai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu darbu (ir atvirkščiai). Žmonės turintys aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą ypač daug pasitenkinimo iš darbo patiria kuomet jie savo darbe turi daug galimybių gauti socialinę stimuliaciją, bendrauti su daug įvairių žmonių, dalyvauti įvairiuose renginiuose, dirbti komandoje, užimti lyderio poziciją.

Apskritai ryšys tarp ekstraversijos bruožo, darbo atlikimo ir rezultatyvumo nėra itin stiprus, tačiau ryšys yra kiek stipresnis klientų aptarnavimo, pardavimų ir vadybos srityse. Taip pat aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintiems žmonėms siekti rezultatų yra lengviau aplinkoje, kuri yra dinamiška, kurioje yra daug veiksmo, vertinamas iniciatyvumas ir aktyvumas, taip pat kur yra daug bendravimo ir bendradarbiavimo galimybių. Tačiau aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turinčio asmens pasitenkinimas ir rezultatyvumas gali mažėti darbe, kuriame yra mažai socialinės stimuliacijos, bendravimo galimybių ir didžiąją laiko dalį reikia dirbti vienam su minimaliu kontaktu su kitais žmonėmis, taip pat kuriame yra mažai dinamikos, erdvės iniciatyvumui, aktyvumui ir kuris reikalauja ilgalaikio susikaupimo.

Tuo tarpu mažai išreikštą ekstraversijos bruožą (stipriai išreikštą intraversiją) turintys asmenys patiria didesnį pasitenkinimą darbu ir labiau klesti aplinkoje kurioje nėra per daug socialinės stimuliacijos ir socialinių sąveikų, kur didžiąją laiko dalį yra galimybė dirbti vienam, savarankiškai, giliai susitelkti, nebūti blaškomu kitų žmonių (pvz., IT, duomenų analizavimo, inžinerijos, mokslinių tyrimų sritys). Tačiau mažai išreikštą ekstraversijos bruožą turinčio asmens pasitenkinimas ir rezultatyvumas gali mažėti darbe, kuriame yra daug socialinės stimuliacijos ir kuris reikalauja dažno ir intensyvaus bendravimo su įvairiais žmonėmis ar žmonių grupėmis.

Ekstraversijos bruožas yra susijęs su lyderyste darbe. Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys jaukiai jaučiasi būdami lyderio pozicijoje, taip pat ir daugelis darbuotojų ekstravertiškus žmones vertina kaip gerus lyderius ir vadovus. Ekstravertiški lyderiai pasižymi charizmatišku lyderystės stiliumi ir dėl savo gyvybingumo, entuziazmo, tvirtabūdiškumo (asertyvumo) ir noro bei gebėjimo megzti ryšius su dideliu kiekiu įvairių žmonių geba daryti įtaką kitiems, juos įkvėpti ir motyvuoti. Taip pat ekstravertiški žmonės dažnai yra aktyvesni darbe, imasi iniciatyvos pradėti projektus, aktyviai ieško naujų galimybių ir skatina pokyčius organizacijoje. Tačiau ekstravertiški lyderiai kartais gali būti pernelyg dominuojantys ir užgožiantys kitus.

Mažai išreikštą ekstraversijos bruožą (išreikštą intraversiją) turintys asmenys irgi gali būti geri lyderiai. Intravertiški lyderiai pasižymi nesikišančiu ir demokratišku lyderystės stiliumi, jie gali puikiai taikyti individualią mentorystę, išklausyti, įsigilinti, padėti reflektuoti ir nukreipti, ypač dirbdami su žmonėmis, kuriems yra labai svarbi laisvė ir autonomija, savikryptingumas, erdvė pasireikšti. Tačiau jiems kelia iššūkių ir juos vargina kuomet situacija reikalauja greito, aktyvaus, asertyvaus, entuziastingo veikimo, daug viešo kalbėjimo ir ilgo bendravimo su didelėmis grupėmis žmonių, darbo su žmonėmis, kurie nori daug vedimo ir struktūravimo.

Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys žmonės yra linkę aktyviai bendrauti su plačiu savo kolegų ir bendradarbių ratu, megzti su jais ryšius ir palaikyti santykius ir taip susikurti platų pažinčių tinklą iš kurio gali gauti įvairiapusio palaikymo ir profesinės pagalbos. Tuo tarpu mažai išreikštą ekstraversijos bruožą (išreikštą intraversiją) turintys asmenys itin gerbia žmonių asmeninę erdvę, susikaupimą darbui ir apskritai nėra itin suinteresuoti aktyviai megzti ryšius ir palaikyti santykius su savo kolegomis ir bendradarbiais, tačiau jei renkasi tą daryti, tai tuomet jie teikia preferenciją prasmingam ir giliam ryšiui su vienu ar keliais kolegomis užuot bendravimui su plačiu kolegų ratu.

Aukštai išreikštas ekstraversijos bruožas yra susijęs su didesnėmis pajamomis (tačiau ryšys nėra itin stiprus). Viena iš priežasčių yra tai, kad ekstravertiškesni žmonės dėl savo gyvybingumo, energingumo, tvirtabūdiškumo (asertyvumo) ir plataus pažįstamų rato ir įvairių ryšių tinklo turėjimo sukuria daugiau galimybių gauti įvairių darbo ir papildomos veiklos pasiūlymų, taip pat būdami labiau pastebimi ir turėdami daugiau įvairių ryšių gali lengviau kilti karjeros laiptais.

Terapija (MacNair-Semands, 2002; Ogrodniczuk et al., 2003; De Fruyt et al., 2006; Norcross ir Lambert, 2011; Widiger ir Presnall, 2013; Watson et al., 2015; Kammrath et al., 2015; Kushner et al., 2016; Sims, 2017; Bucher et al., 2019; Nguyen et al., 2020; Biesen et al., 2022; Rodriguez ir Anestis, 2023):

Išreikštas ekstraversijos bruožas apskritai yra susijęs su mažiau patiriamų iššūkių terapijoje ir geresnių rezultatų iš jos gavimu (simptomų sumažėjimas ir funkcionavimo pagerėjimas). Aukštai išreikštą ekstraversijos bruožą turintys asmenys lengviau kuria ir išlaiko terapinį santykį ir aljansą, kuris yra vienas iš svarbiausių bendrųjų terapijos veiksnių lemiančių terapijos rezultatus. Ekstravertiški žmonės yra linkę aktyviai įsitraukti į terapiją, gan greitai ir lengvai atsiverti ir kalbėti apie save ir savo patyrimus, atvirai reikšti savo emocijas, tvirtabūdiškai išsakyti savo poreikius, kas savo ruožtu prisideda prie greitesnių ir geresnių rezultatų iš terapijos gavimo.

Tuo tarpu žemai išreikštą ekstraversijos bruožą (išreikštą intraversiją) turintiems asmenims terapija irgi gali būti labai naudinga, tačiau jiems gali prireikti daugiau laiko kol jie jausis komfortabiliai atsiverdami ir kalbėdami apie save. Taip pat terapija, kuri yra greito tempo ir itin orientuota į veikimą intravertiškus žmones gali varginti, todėl terapijos metu yra labai svarbu parinkti intravertiškam asmeniui tinkamą terapijos tempą, taip pat suteikti daugiau erdvės introspekcijai ir refleksijai. Taip pat žmonės pasižymintys žemai išreikštu ekstraversijos bruožu dažnai elgiasi mažiau tvirtabūdiškai, kas savo ruožtu prisideda prie įvairių iššūkių ir mažesnių galimybių jų gyvenime, todėl jiems ypač naudingas yra tvirtabūdiškumo (asertyvumo) ugdymas.

Kitose straipsnių ciklo apie asmenybę dalyse giliau susipažinsime su kitais asmenybės bruožais ir įvairiais jų aspektais, taip pat kaip asmenybė formuojasi, asmenybės pokyčių galimybėmis ir ribomis.

Mūsų centre yra galimybė geriau pažinti savo asmenybę, atlikti asmenybės įvertinimą.

Mūsų centre atsižvelgiant į kiekvieno kliento asmenybės bruožus yra individualizuotai pritaikomi įrodymais grįstos terapijos principai.

Taip pat mūsų centre yra galimybė mokytis tvirtabūdiškos (asertyvios) ir nesmurtinės komunikacijos.

Kviečiame registruotis

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą, laiką ir specialistą.

Registruotis galite ir el. paštu:

Susisieksime dėl jūsų registracijos patvirtinimo per 48 val.