Asmenybės psichologija. Asmenybės modeliai ir asmenybės matavimo bei įvertinimo galimybės (antra dalis).

Darius Kurlinkas

7/17/202416 min read

Asmenybės psichologija, asmenybės modeliai ir asmenybės matavimo bei įvertinimo galimybės

Pirmojoje straipsnių ciklo apie asmenybės psichologiją dalyje kalbėjome apie, tai kas yra asmenybę, kaip ji yra apibrėžiama ir dėl ko yra svarbu ir naudinga suprasti asmenybės psichologiją.

Šioje dalyje kviečiame ir toliau tęsti asmenybės psichologijos pažinimo kelionę trumpai susipažįstant su asmenybės modeliais, asmenybės matavimo ir įvertinimo galimybės.

Žmonijos istorijoje yra buvę daugybė bandymų apibūdinti asmenybę, kurti įvairias asmenybės teorijas ir modelius. Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti, validūs ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožu teorija ir leksine hipoteze (Costa ir McCrae, 1992; De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012).

5 faktorių (Didžiojo 5) asmenybės modelis yra vienas žinomiausių, plačiausiai naudojamų ir labiausiai moksliškai ištyrinėtų asmenybės modelių. Šiame modelyje išskiriami 5 didžiosios asmenybės bruožų dimensijos (Costa ir McCrae, 1992):

Neurotiškumas (Neuroticism (N))

Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, kaltė, gėda, irzlumas, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui, padidintą grėsmės suvokimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą. Tuo tarpu silpniau išreikštas neurotiškumo bruožas atspindi polinkį į emocinį stabilumą, pastovumą, ramumą, atsipalaidavimą, mažesnį emocinį reaktyvumą, retesnį nemalonių emocijų patyrimą, didelį atsparumą stresui.

Ekstraversija (Extraversion (E))

Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti socialinės stimuliacijos, eiti į didelius žmonių susibūrimus, daug laiko praleisti su kitais žmonėmis, imtis iniciatyvos socialinėse situacijose, būti socialiai asertyviam, daug bendrauti ir kalbėti, taip pat būti energingu, aktyviu, patirti malonias emocijas ir jas ekspresyviai reikšti. Tuo tarpu silpniau išreikštas ekstraversijos bruožas atspindi polinkį į intraversiją, preferencijos teikimą buvimui pačiam su savimi arba su keliais artimais draugais užuot mėgus didelius žmonių susibūrimus, mažesnį energingumo ir aktyvumo lygį, polinkį rečiau ir ne itin intensyviai išgyventi malonias emocijas (tačiau tai dar nereiškia nelaimingumo ar pesimistiškumo), taip pat santūriai jas reikšti.

Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O))

Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti įvairovės, įvairių naujų patirčių, eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus, tyrinėti, būti smalsiu, kūrybišku, domėtis tiek vidiniu, tiek išoriniu pasauliu, domėtis abstrakčiomis idėjomis, teigiamai žvelgti į naujas, neįprastas, nekonvencionalias idėjas ar vertybes, domėtis menu, estetika. Tuo tarpu silpniau išreikštas atvirumo patirčiai bruožas atspindi polinkį į konservatyvumą, laikytis įprastų ir jau išbandytų būdų, prioritetą teikti pažįstamiems ir žinomiems dalykams užuot naujovėms, apskritai būdingas polinkis privengti naujovių, neįprastų, nekonvencionalių idėjų, į jas žvelgti skeptiškai, įtariai, sunkiai priimti ir stengtis išlaikyti status quo, taip pat būdingas polinkis į konkretumą, pragmatiškumą, praktiškumą, realistiškumą, mažesnis susidomėjimas savo vidiniu pasauliu, išgyvenimais, jausmais.

Sutariamumas (Agreeableness (A))

Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį atsižvelgti į kitų interesus, kitų sunkumus ir skausmą, padėti kitiems žmonėms, būti altruistiškiems, empatiškiems, atjaučiantiems, geranoriškiems, priimantiems, rūpestingiems, atlaidiems, mandagiems, paslaugiems, taip pat polinkį vengti konfliktų, konfrontacijos su kitais, dėl santykių išsaugojimo aukoti savo interesus. Tuo tarpu silpniau išreikštas sutariamumo bruožas atspindi polinkį prioretizuoti savo interesus, savo interesų apgynimą, užtikrinimą laikyti svarbesniais nei sutarimą su kitais žmonėmis, nebijoti konfliktų, konfrontacijų, būti užsispyrusiais, neinančiais į kompromisus, konkuruojančias, egocentriškais, savanaudiškais, mažiau jautriais kitų skausmui ir kentėjimui.


Sąmoningumas/disciplinuotumas/uolumas (Conscientiousness (C))

Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį į tvarkos, struktūros, taisyklių laikymąsi, organizuotumą, sistemingumą, išankstinį planavimą, punktualumą, atsakingumą, pareigingumą, darbštumą, disciplinuotumą, atkaklumą, gebėjimą atidėti apdovanojimą. Tuo tarpu silpniau išreikštas disciplinuotumo bruožas atspindi polinkį į spontaniškumą, nerūpestingumą, lengvabūdiškumą, aplaidumą, nenuoseklumą, nekryptingumą, netvarkingumą, hedonistinių malonumų siekimą, prioriteto poilsiui ir spontaniškumui užuot planavimui ir darbui bei tikslų pasiekimui teikimą.

Šį modelį padeda prisiminti akronimai OCEAN (iš anglų kalbos – vandenynas) arba CANOE (iš anglų kalbos – kanoja), kurie sudaryti iš pirmųjų asmenybės bruožų dimensijų pavadinimų raidžių.

HEXACO asmenybės modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos (De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018):

Sąžiningumas ir nuolankumas (Honesty-Humility (H))

Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį laikytis įstatymo ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, lojaliu, ištikimu, kukliu (tačiau nenuvertinančiu savęs), nebūti ypatingai suinteresuotu įgyti didelius turtus ir turėti aukštą socialinį statusą ar ypatingų privilegijų ir nebūti linkusiu veidmainiauti, apgaudinėti, manipuliuoti ar išnaudoti kitų žmonių, net ir tais atvejais, jei tai darydamas galėtų išsisukti ir neturėti jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu silpniau išreikštas sąžiningumo ir nuolankumo bruožas atspindi polinkį apeidinėti taisykles, būti manipuliatyviais, klastingais, veidmainiauti, meilikauti kitiems, kai tai gali atnešti asmeninės naudos, puikuotis, daug girtis, jaustis privilegijuotu ir nusipelniusiu ypatingo elgesio su savimi, būti godžiu, ypač motyvuojamu materialinių gėrybių ir socialinio statuso.

Emocingumas (Emotionality (E))

Iš esmės labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).

Ekstraversija (eXtraversion (X))

Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.

Sutariamumas (Agreeableness (A))

Iš esmės HEXACO modelio sutarumo bruožas yra labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, pagrindinis skirtumas yra tai, kad HEXACO sutarumo bruožas papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).

Disciplinuotumas (Conscientiousness (C))

Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.

Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O))

Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.


Šį 6 faktorių modelį padeda atsiminti akronimas HEXACO, kuris nurodo ir faktorių skaičių (gr. hexa - šeši) ir jų pavadinimo raides.

Prielaidos ir procedūros kuriomis remiasi bruožų teorija ir asmenybės modeliai (John et al., 1988; Hahn et al., 1999; Ashton ir Lee, 2001; Ashton, Lee ir Goldberg, 2004; Ashton et al., 2004; Boies et al., 2004; Lee ir Ashton, 2008; Ashton ir Lee, 2010; Wakabayashi, 2014; Romero et al., 2015; Ørnfjord, 2018; Tatar, 2018; Međedović et al., 2019; Thielmann et al., 2020):

Leksinė hipotezė - patys ryškiausi ir socialiai svarbiausi asmenybių skirtumai yra užšifruoti šnekamojoje kalboje vartojamuose žodžiuose apibūdinant save ir kitus.

Leksinė hipotezė remiasi prielaida, kad jei egzistuoja asmenybės bruožai, kuriuos žmonės laiko pakankamai svarbiais, jie ilgainiui suras žodžius apibūdinančius tuos asmenybės bruožus ar savybes. Taip pat ilgainiui jie sugalvos keletą žodžių, kuriais apibūdins žmones, pasižyminčius aukštu arba žemu šių svarbių bruožų išreikštumu. Per ilgą laiką žodžiai, apibūdinantys svarbius asmenybės bruožus, turėtų įsitvirtinti kalboje. Todėl, atsižvelgdami į visą tam tikros kalbos asmenybę apibūdinančių būdvardžių sąrašą, kitaip tariant, kalbos asmenybės leksikoną, turėtume gauti pakankamai išsamų svarbių asmenybės bruožų sąrašą.

Pirmasis žingsnis siekiant išsiaiškinti pagrindinius asmenybės bruožus - sudaryti išsamų asmenybės bruožus apibūdinančių žodžių sąrašą. Tai dažniausiai atliekama žodyne ieškant ir atrenka visus rastus asmenybę apibūdinančius žodžius (kartais atmetant labai retus ar neaiškius terminus, taip pat kai kuriuos sinonimus).

Vėliau pagal šiuos asmenybės bruožus įvertinama daugybė žmonių. Dažniausiai, tai daroma paprasčiausiai prašant daugelio žmonių įvertinti kiekvieno bruožo išreikštumo lygį savyje (pvz., skalėje nuo 1 iki 5 ar nuo 1 iki 9 ir pan.). Kartais tyrėjai šalia pačių žmonių savęs vertinimo taip pat pasitelkia ir to žmogaus bruožų išreikštumo vertinimą, kurį atlieka tą žmogų artimai pažįstantys asmenys.

Kai tyrėjai gauna pakankamai žmonių asmenybės bruožų įvertinimų, kitas žingsnis - apskaičiuoti, kiek kiekvienas bruožas yra susijęs su kiekvienu kitu bruožu, t. y. kiek jis koreliuoja su visais kitais bruožais. Naudojant faktorinę analizę, galima nustatyti kelias pagrindines bruožų grupes, kurios susideda iš tarpusavyje susijusių smulkesnių bruožų.

Žmonės vienas nuo kito skiriasi tūkstančiais asmenybės bruožų, tačiau daugelis tų bruožų yra susiję tarpusavyje. Dauguma šių smulkių bruožų turi tarsi juos visus apjungiantį, apibendrinantį bendrą vardiklį. Mes šiuos bruožus pagal jų ryšį vienas su kitu galime suskirstyti į kelias dideles asmenybės bruožų grupes, kurios atspindi visų smulkesnių bruožų esmę. Stambesnės bruožų grupės susidedančios iš smulkesnių bruožų, kurie yra tarpusavyje susiję pagal tam tikrą panašumą yra dar vadinami faktoriais.

Faktorinė analizė - tai matematinis statistinis metodas, kurio pagalba tam tikri išmatuoti elementai suskirstomi į grupes pagal jų tarpusavio koreliaciją. Faktorius tarsi atspindi tam tikrą aspektą dėl kurio tam tikri elementai yra tarpusavyje susiję.

Faktorius gali apimti kai kuriuos elementus, kurie yra reikšmingi, tačiau neigiamai susiję su kitais to paties faktoriaus elementais. Kai taip atsitinka (o taip paprastai atsitinka), sakome, kad faktorius turi dvi priešingas puses (arba polius). Esmė ta, kad priešingi elementai vis tiek yra susiję su ta pačia pagrindine dimensija (pvz., greitas ir lėtas yra priešingi, tačiau jie abu yra susiję su ta pačia dimensija - greičiu, todėl prasminga juos priskirti prie priešingų to paties faktoriaus pusių, o ne prie dviejų skirtingų faktorių).

Žmonės, kurių gyvybingumo lygis yra aukštesnis nei vidutinis, paprastai turi daug aukštesnį nei vidutinį socialumo ir linksmumo lygį, o jų drovumo lygis paprastai yra šiek tiek žemesnis nei vidutinis, tačiau pavyzdžiui tikimybė, kad jų organizuotumo lygis bus aukštesnis ar žemesnis už vidutinį yra maždaug vienoda. Šiuo atveju sakome, kad gyvybingumas stipriai teigiamai koreliuoja su socialumu ir linksmumu, silpniau neigiamai koreliuoja su drovumu (ir visi šie bruožai yra to paties faktoriaus, pvz., ekstraversijos, elementai), o su organizuotumu nekoreliuoja (ir jis yra kito faktoriaus elementas, pvz., disciplinuotumo).

Trumpa 5 Faktorių (Didžiojo 5) asmenybės modelio istorija.

Mokslininkai jau nuo 1930 metų pradėjo atlikinėti asmenybės bruožų faktorinę analizę. Apie 1960 metus jie pradėjo pastebėti tam tikrą dėsningumą, kad ir kokiai žmonių imčiai buvo matuojami asmenybės bruožai (nuo studentų iki oro pajėgų karininkų) faktorinė analizė parodė penkias asmenybės bruožų grupes. Faktorinės analizės būdu, panašiu metu, keletas tarpusavyje nesusijusių skirtingų mokslininkų, kurie sistemingai tyrinėjo, kaip šimtai skirtingų asmenybės bruožų yra susiję tarpusavyje, priėjo tų pačių išvadų (Allport ir Odbert, 1936; Cattell, 1943; Norman, 1963). 1970-1990 metais Lewis Goldberg su kolegomis atliko daug sistemingesnius asmenybės bruožų tyrimus, jis atliko tyrimus su daug platesniu asmenybės bruožų sąrašu ir daug didesnėmis žmonių imtimis, tačiau rezultatai buvo tie patys - tūkstančius asmenybės bruožų, pagal kuriuos vienas žmogus gali skiriasi nuo kito, galima suskirstyti į penkias dideles grupes arba faktorius. Tad, kaip pats Lewis Goldberg įvardino - 5 faktorių asmenybės bruožų modelis nėra atsitiktinis dalykas (Goldberg, 1981; Peabody ir Goldberg, 1989; Goldberg, 1990; Goldberg, 1992). 1980-1990 metais taip pat daug asmenybės bruožų tyrimų atliko Paul Costa ir Robert McCrae, tarp kurių buvo ir keletas tyrimų, kurie atskleidė, kad beveik visos kitos asmenybės vertinimo metodikos ir testai yra susiję su vienu ar daugiau iš penkių faktorių, taip pat atlikus faktorinę analizę su tomis metodikomis ar testais gautais duomenimis buvo randama iš esmės ta pati faktorių struktūra (Costa ir McCrae, 1989; Costa ir McCrae, 1992).

Iš pradžių tyrimai daugiausia buvo atliekami JAV, vėliau buvo atlikti ir Europoje bei kitose pasaulio regionuose, visur buvo randami iš esmės tie patys 5 asmenybės bruožų faktoriai (Costa ir McCrae, 1992; McCrae ir Costa, 1997; Allik ir McCrae, 2004).

Vienas žinomiausių ir plačiausiai naudojamų 5 faktorių modeliu paremtų klausimynų yra NEO PI-R (NEO Personality Inventory–Revised), kurį sukūrė ir vėliau ištobulino Paul Costa ir Robert McCrae (Costa ir McCrae, 1992).

Trumpa HEXACO asmenybės modelio istorija.

Didžioji dalis asmenybės tyrimų pasitelkiant faktorinę analizę buvo atlikta daugiausia vakarietiškos, individualistinės kultūros šalyse. Todėl keletui tyrėjų kilo mintis patikrinti idėją ar 5 faktorių asmenybės modelis bus randamas ir ne vakarietiškos kultūros šalyse. 1997 metais Kibeom Lee ir Michael Ashton atliko faktorinę analizę su Seulo Sung Kyun Kwan universiteto studentų duomenimis. Šiame tyrime buvo pateikta 400 korėjiečių kalbos būdvardžių apibūdinančių asmenybės bruožus, studentai turėjo įvertinti kiek stipriai jiems būdingas kiekvienas iš šių būdvardžių. Iš pradžių buvo siekiama pažiūrėti ar korėjiečių studentų imtyje bus gauti tie patys 5 faktoriai. Vėliau tyrėjai nusprendė patikrinti kaip korėjietiški būdvardžiai išsidėstytų jei juos suskirstytume į daugiau nei penkias grupes. Buvo patikrinti šešių, septynių ir aštuonių faktorių rezultatai. Šalia jau įprastų 5 faktorių išryškėjo ir šeštasis faktorius, kuris buvo gana platus ir sąlyginai lengvai interpretuojamas - vienoje pusėje buvo tokie būdvardžiai kaip teisingas, sąžiningas, nuoširdus, kuklus, o kitoje pusėje tokie būdvardžiai kaip arogantiškas, pasipūtęs, pagyrūniškas, apskaičiuojantis, veidmainiškas, pretenzingas (Hahn et al., 1999; Lee ir Ashton, 2012).

Vėlesni tyrimai buvo atlikti ir su vakarietiškos kultūros imtimis bei kitomis kalbomis (JAV, Kanada, Kroatija, Olandija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Turkija, Vengrija, Lenkija, Filipinai ir t.t.), taip pat pakartotos faktorinės analizės su anksčiau atliktų asmenybės tyrimų duomenimis. Visose šiose skirtingose kalbose ir kultūrose buvo rastas tas pats 6 faktorių modelis ir šis rezultatas leidžia manyti, kad šie 6 faktoriai yra pagrindiniai žmogaus asmenybės variacijos komponentai (Ashton ir Lee, 2001; Ashton, Lee ir Goldberg, 2004; Ashton et al., 2004; Boies et al., 2004; Lee ir Ashton, 2008; Ashton ir Lee, 2010; Wakabayashi, 2014; Romero et al., 2015; Ørnfjord, 2018; Tatar, 2018; Međedović et al., 2019; Thielmann et al., 2020).

Vienas žinomiausių ir plačiausiai naudojamų 6 faktorių modeliu paremtų klausimynų yra HEXACO-PI-R (HEXACO Personality Inventory–Revised), kurį sukūrė ir vėliau ištobulino Kibeom Lee ir Michael Ashton (Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Viena iš priežasčių dėl ko seniau buvo randami tik 5 faktoriai yra tai, kad tuo metu kuomet šie asmenybės tyrimai buvo intensyviai atliekami mokslininkai turėjo sąlyginai labai ribotas galimybes apdoroti didelius duomenų kiekius ir atlikti sudėtingas matematines analizes. Atsiradus kompiuteriams išsiplėtė galimybės atlikti faktorines analizes su dideliais duomenų kiekiais. Taip pat iš inercijos daugelyje tyrimų apdorojant duomenis būdavo bandoma apsiriboti 5 faktorių suradimu ir nenagrinėjamos kitos galimybės. Taip pat siekiant didesnio moksliškumo dažnai buvo atmetami su labai stipriais moraliniais vertinimais susiję būdvardžiai. Vėlesniuose tyrimuose buvo bandoma ieškoti ir daugiau kaip 6 faktorių modelio, tačiau kas kart buvo rasti tik 6 faktoriai (Lee et al., 2005; Ashton ir Lee, 2005; Ashton ir Lee, 2008; Ashton ir Lee, 2019; Lee ir Ashton, 2019).

Kelios bruožų dimensijos, bet daug asmenybių.

Iš pradžių gali pasirodyti absurdiška, kad tokį sudėtingą dalyką, kaip žmogaus asmenybė galime suprasti pasitelkdami vos 5 ar 6 charakteristikas. Tačiau svarbu atminti, kad 5 ar 6 asmenybės bruožų nustatymas nereiškia, kad yra tik 5 ar 6 žmonių tipai.

Žvelgiant iš bruožų teorijos perspektyvos asmenybė susideda iš įvairių skirtingų bruožų kombinacijos, o patys bruožai yra labiau suvokiami kaip dimensiniai, esantys kontinuume, turintys skirtingą išreikštumo lygį, o ne kaip kategoriniai ar tipologiniai (yra arba nėra). Todėl bruožų teorijos perspektyvoje yra privengiama skirstymo į specifinius asmenybės tipus (pvz., užuot sakius, kad asmuo yra intravertas ar ekstravertas, iš bruožų teorijos perspektyvos teisingiau būtų sakyti, kad asmuo yra labiau (ar mažiau) ekstravertiškas ar intravertiškas).

Apibendrinant galima sakyti, kad kiekvienas iš asmenybės bruožų yra išsidėstęs kontinuume ir turi tam tikrą išreikštumo lygį, tie patys 5 ar 6 bruožai gali būti išreikšti skirtingu lygiu pas skirtingus žmones ir kiekvienas asmuo turi unikalią skirtingu lygiu išreikštų bruožų sąrangą (Pvz., tarkime, kad kiekvieno bruožo išreikštumą galime suskirstyti į 5 lygius (nuo labai mažai išreikšto, iki labai stipriai išreikšto), tokiu atveju pasitelkdami 6 asmenybės bruožus galėtume apibūdinti 15625 (5 x 5 x 5 x 5 x 5 x 5) skirtingų asmenybių. O jei kiekvieno asmenybės bruožo išreikštumo lygį pasirinktumėme įvertinti dar preciziškiau, tarkime 7 išreikštumo lygiais, galėtume apibūdinti 117649 (7 x 7 x 7 x 7 x 7 x 7) skirtingų asmenybių). Tad 5 ar 6 asmenybės bruožais galima visai neblogai (tačiau tikrai ne tobulai) paaiškinti didelę dalį žmogaus asmenybės įvairovės ir sudėtingumo (Costa ir McCrae, 1992; Lee ir Ashton, 2004; Ashton ir Lee, 2007; Ashton ir Lee, 2009; De Vries et al., 2009; Hopwood ir Donnellan, 2010; Ashton et al., 2014; Wakabayashi, 2014; Romero et al., 2015; Lee ir Ashton, 2018; Ørnfjord, 2018; Zettler et al., 2020; Howard ir Van Zandt, 2020; Thielmann et al., 2020).

Svarbu turėti omenyje, kad netgi kuomet asmuo turi stipriai išreikštą kokį nors bruožą, tai nereiškia, kad jis visomis aplinkybėmis ir visą laiką elgsis, mąstys ir jaus būtent tokiu būdu, kuris atspindi tam tikrą individo asmenybės bruožo išreikštumą, tai tiesiog reiškia, kad asmuo pasižymi tendencija, polinkiu ir turi didelę tikimybę elgtis, mąstyti ir jausti tam tikru būdu daugelyje situacijų (tačiau tikrai ne visuomet ir ne visuose). Kadangi, apart asmenybės bruožų, asmens pasirinkimus ir konkretų elgesį lemia dar ir daugybė kitų veiksnių (pvz., kognityviniai gebėjimai, įvairios ligos, fiziologinė būsena, santykiai su kitais žmonėmis, turima informacija apie tam tikrą situaciją, jis aspektus ir t.t.) tam tikrose situacijose ir tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali elgtis jam nebūdingu, netgi visiškai priešingu nei jam įprastu būdu. Todėl netgi žinodami individo asmenybę ne visuomet galime tiksliai prognozuoti kaip jis pasielgs konkrečioje specifinėje situacijoje, tačiau galime gan neblogai prognozuoti kaip jis dažniausiai elgsis ilguoju laikotarpiu daugelyje situacijų.

Asmenybės vertinimo būdų ir įrankių patikimumas ir validumas.

Vienas iš būdų įvertinti asmenybės bruožų išreikštumą yra asmenybės klausimynai ar testai. Daugelis jų yra paremti savižinos principu, kur asmuo pats atsako į teiginius apie savo asmenybę Kai kurie iš šių vertinimo instrumentų taip pat turi ir stebėtojo vertinimo formą, kur vienas (ar keletas) asmuo atsako į teiginius apie kito asmens asmenybę.

Kiek asmenybės testai patikimi ir validūs?

Logika diktuotų, kad dauguma žmonių greičiausiai nepažįsta savęs pakankamai gerai ir nėra pakankamai sąžiningi patys su savimi ir kitais, kad savižinos būdu galėtume tiksliai pamatuoti asmenybės bruožų išreikštumą, ypač H bruožo, nes mažai išreikštą ši bruožą turintys žmonės greičiausiai meluoja ir mėgina save pateikti daug palankiau, nei kad yra iš tikrųjų. Tačiau yra keletas aspektų, kurie rodo, jog vis tik asmenybės matavimai gali būti sąlyginai gan patikimi ir validūs.

Nors mokslininkai yra išbandę įvairių asmenybės vertinimo būdų, įskaitant tiesioginį elgesio stebėjimą tiek kontroliuojamoje, tiek natūralioje aplinkoje, rezultatai rodo, kad gerai sukonstruoti asmenybės testai, niekuo nenusileidžia kitiems vertinimo būdams ir dažnai turi vieną didelį pranašumą - jie gan taikliai apibūdinti asmenybę su sąlyginai mažomis laiko ir kitų resursų sąnaudomis (Costa ir McCrae, 1992; Lee ir Ashton, 2004; Ashton ir Lee, 2007; Ashton ir Lee, 2009; De Vries et al., 2009; Hopwood ir Donnellan, 2010; Ashton et al., 2014; Wakabayashi, 2014; Romero et al., 2015; Lee ir Ashton, 2018; Ørnfjord, 2018; Zettler et al., 2020; Howard ir Van Zandt, 2020; Thielmann et al., 2020).

Jei žmonės turintys žemai išreikštą sąžiningumo ir nuolankumo (H) bruožą tiesiog apsimetinėtų ir norėtų pasirodyti geresniais mes matytume rezultatus, kur daugumos žmonių sąžiningumo ir nuolankumo (H) bruožo išreikštumas būtų labai aukštas. Taip pat jei žmonės tiesiog mėgintų apsimetinėti ir norėtų pasirodyti geresniais, mes greičiausiai matytume, kad šalia aukštai išreikšto H sąžiningumo ir nuolankumo (H) bruožo, būtų aukštai išreikštai ir kiti bruožai, kurie daugumos suvokiami kaip socialiai pageidautini (pvz., disciplinuotumo (C) ir sutariamumo (A) bruožai). Tačiau taip dažniausiai nenutinka ir sąžiningumo ir nuolankumo (H) asmenybės bruožo (kaip ir kitų asmenybės bruožų) išreikštumas pasiskirsto pagal normalųjį skirstinį (tik sąlyginai maža dalis žmonių pasižymi labai aukštai arba labai žemai išreikštu tam tikru asmenybės bruožu, o daugumos tam tikro žmonių asmenybės bruožo išreikštumas išsidėsto aplink vidurkį) (Ashton ir Lee, 2009; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).

Tyrimai rodo, kad gerai parengtų asmenybės testų rezultatai koreliuoja su kitais kintamaisiais, kurie teoriškai turėtų atspindėti (bent iš dalies) žmonių asmenybės bruožų pasireiškimą (pvz., disciplinuotumo (C) bruožas susijęs su akademiniais pasiekimais, kruopštumu ir organizuotumu darbe bei kitose gyvenimo srityse). Taip pat gerai parengtų asmenybės testų rezultatai leidžia prognozuoti tam tikrus asmens gyvenimo aspektus (pvz., nusikalstamumą, rūpinimąsi savo sveikata, išsilavinimo lygį, karjeros pasiekimus, psichologinę ir subjektyvią gerovę ir t.t.) (Hurtz ir Donovan, 2000; Hogan ir Holland, 2003; Noftle ir Robins, 2007; Pletzer et al., 2019; Anglim et al., 2020; Jokela et al., 2020; Keating, 2023).

Gerai parengtų asmenybės testų rezultatai dažnai sutampa tarp įvairių skirtingų vertintojų (pvz., tarp pačio asmens savęs vertinimo ir jo tėvų, kitų asmenį pažįstančių žmonių asmens vertinimo). Kai kurie tyrimai rodo, kad vertinimai sutampa net tarp asmens draugų pažinojusių jį nuo vaikystės ir jo sąlyginai naujai įgytų draugų (su kuriais bendrauta apie metus laiko), kurie niekada nebuvo susitikę vienas su kitu ir pažinojo bei matė asmenį skirtingais jo gyvenimo laikotarpiais ir skirtingose situacijose. Tad kuomet yra galimybė panaudoti tiek savižinos, tiek stebėtojo formą paprastai įvertinimas būna patikimesnis ir tikslesnis (Lee et al., 2009; Ashton ir Lee, 2010; Cohen et al.,2013; Vries et al., 2016; Lee ir Ashton, 2017; Dunlop et Al., 2019; Roth ir Altmann, 2019).

Tačiau asmenybės testai tikrai nėra tobulas įrankis, kuris neturėtų jokios paklaidos ir veiktų visais atvejais. Ir nors atsižvelgdami į daugelį tyrimų rezultatų galime daryti išvadą, kad žmonės savo asmenybę apibūdina sąlyginai gan tiksliai ir nuoširdžiai (ypač kai tą daro anonimiškai), tačiau tam tikromis aplinkybėmis taip gali ir nebūti, ypač tais atvejais kuomet asmuo būna labai suinteresuotas padaryti tam tikrą įspūdį (pvz., pretenduoja į pageidaujamą darbo poziciją arba siekia būti paleistas anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigos ar probacijos priežiūros ir pan.). Taip pat yra tyrimų, kurie atskleidžia, kad kai žmonėms duodama instrukcija pateikti save asmenybės testuose geresniais ar prastesniais nei jie yra iš tikrųjų, jie tai gali padaryti (Grieve ir De Groot, 2011; Dunlop et al., 2012; O'Neill et al., 2013; MacCann, 2013; Kam et al., 2015; Zettler et al., 2015; Zettler et al., 2016; MacCann et al., 2017; McKibben ir Silvia, 2017; McKay et al., 2018; Biderman et al., 2018; Kam, 2019; Müller ir Moshagen, 2019; Biderman et al., 2019; Schermer et al., 2019; Barends ir de Vries, 2019).

Kitose straipsnių ciklo apie asmenybę dalyse giliau susipažinsime su kiekvienu iš 6 didžiųjų asmenybės bruožu ir įvairais jų aspektais, taip pat kaip asmenybė formuojasi, asmenybės pokyčių galimybėmis ir ribomis.

Mūsų centre yra galimybė geriau pažinti savo asmenybę, atlikti asmenybės įvertinimą.

Taip pat mūsų centre atsižvelgiant į kiekvieno kliento asmenybės bruožus yra individualizuotai pritaikomi įrodymais grįstos terapijos principai.

Kviečiame registruotis

Žinutės langelyje nurodykite Jums tinkamą datą, laiką ir specialistą.

Registruotis galite ir el. paštu:

Susisieksime dėl jūsų registracijos patvirtinimo per 48 val.